Daugeliui keleivių kyla klausimas – kokiu greičiu lėktuvas turi skrieti taku, kad atsiplėštų nuo žemės? Nors iš keleivio vietos tai atrodo kaip trumpas pagreitėjimas ir kilimas aukštyn, iš tikrųjų tai sudėtingas procesas, priklausantis nuo daugybės veiksnių. Lėktuvo greitis pakilimo metu nėra vienas konkretus skaičius – jis skiriasi priklausomai nuo orlaivio modelio, oro sąlygų, keleivių skaičiaus, kuro kiekio ir net vėjo krypties.
Toliau išsamiai paaiškinsime, nuo ko priklauso pakilimo greitis, kokie yra tipiški skaičiai skirtingiems lėktuvų tipams ir ką keleiviai jaučia šio proceso metu.
Nuo ko priklauso lėktuvo pakilimo greitis?
Lėktuvo greitis pakilimo metu (angl. takeoff speed) nėra vienodas kiekviename skrydyje. Kiekvieną kartą jis apskaičiuojamas iš naujo, remiantis keliais esminiais faktoriais.
Lėktuvo tipas ir svoris
Kuo didesnis ir sunkesnis lėktuvas, tuo didesnį greitį jis turi pasiekti, kad sukurtų pakankamai keliamojo oro jėgos. Pavyzdžiui, „Airbus A320“ pakilimo greitis gali būti apie 250 km/h, o milžiniškam „Airbus A380“ – net iki 290–310 km/h.
Be to, svarbu ne tik orlaivio modelis, bet ir faktinis svoris konkrečiu metu: kiek yra keleivių, bagažo, kuro.
Oro tankis, temperatūra ir slėgis
Esant karštam orui ar skrendant iš aukščiau esančio oro uosto (pavyzdžiui, Meksikos miesto ar Denverio), oro tankis yra mažesnis, todėl reikia didesnio greičio, kad lėktuvas galėtų pakilti. Tokiu atveju pilotai gali naudoti ilgesnį kilimo taką arba mažinti orlaivio svorį.
Vėjo kryptis ir stiprumas
Jei vėjas pučia prieš lėktuvą (priešinis vėjas), pakilimo greitis žemės atžvilgiu gali būti mažesnis. Priešinis vėjas padeda greičiau sukurti pakankamą keliamąją jėgą. Priešingai, šoninis ar galinis vėjas gali apsunkinti pakilimą.
Tako ilgis ir oro uosto ypatybės
Trumpas ar slidus pakilimo takas verčia pilotus pakilti kuo efektyviau, todėl tenka koreguoti greitį ir procedūras. Kai kuriais atvejais pasirenkamas maksimalus galimas traukos režimas (full thrust), kad lėktuvas kuo greičiau įgautų reikiamą greitį.
Tipiniai greičiai skirtingiems lėktuvų tipams
Lėktuvai skiriasi ne tik dydžiu, bet ir technologijomis, todėl jų pakilimo greitis taip pat varijuoja. Žemiau – tipiški greičiai pagal orlaivio kategoriją:
Maži keleiviniai lėktuvai
Tokie kaip ATR 72 ar Bombardier Q400 dažniausiai skraido regioniniuose maršrutuose ir turi sraigtinius variklius. Jų pakilimo greitis svyruoja nuo 180 iki 220 km/h. Kadangi jie lengvesni, jiems reikia trumpesnio tako.
Vidutinio dydžio lėktuvai
Populiarieji Boeing 737 ir Airbus A320 – dažnas pasirinkimas Europos ir pasaulio vidutinio nuotolio skrydžiams. Jų tipinis pakilimo greitis yra apie 240–275 km/h.
Dideli tarpkontinentiniai lėktuvai
Lėktuvai kaip Boeing 777, Boeing 787 ar Airbus A350 dėl savo dydžio ir apkrovos turi pasiekti net iki 290–310 km/h greitį. Prie šių orlaivių priskiriamas ir milžiniškasis Airbus A380.
Kiti orlaiviai
Kariniai reaktyviniai naikintuvai, tokie kaip F-16, gali kilti itin greitai – jų pakilimo greitis dažnai viršija 320–350 km/h, tačiau dėl jų konstrukcijos jie gali kilti net ir stačiu kampu.
Kaip apskaičiuojamas pakilimo greitis (V-speeds)?
Lėktuvo pakilimo greitis nėra vienas konkretus skaičius. Pilotai naudoja kelis svarbius greičio parametrus, žinomus kaip V-speeds. Jie yra apskaičiuojami pagal svorį, oro sąlygas ir kitus skrydžio duomenis.
V1 – sprendimo greitis
Tai paskutinis greitis, iki kurio pilotas dar gali saugiai sustabdyti lėktuvą pakilimo taku. Jei po šio greičio kažkas nutinka – variklio gedimas ar kita problema – lėktuvas privalo kilti, nes stabdyti būtų per pavojinga.
VR – pakilimo inicijavimo greitis
Tai greitis, kai pilotas traukia vairalazdę ir pradeda lėktuvo pakilimą nuo tako. Lėktuvas ima kelti nosį ir prasideda atsiskyrimas nuo žemės. Šis greitis yra apie 5–10 % didesnis nei V1.
V2 – minimalus saugus kopimo greitis
Tai greitis, kurio lėktuvas turi pasiekti net ir su sugedusiu varikliu, kad saugiai pakiltų. Paprastai jis išlaikomas pirmajame kopimo etape iki tam tikro aukščio.
Visi šie greičiai yra apskaičiuojami prieš kiekvieną skrydį, naudojant specialią skrydžio planavimo programinę įrangą.
Ar keleiviai jaučia pakilimo greitį?
Pakilimo metu keleiviai dažnai jaučia stiprų stūmimą į sėdynę, tačiau tikslų greitį įvertinti iš salono – beveik neįmanoma. Tai, ką jaučiame, yra pagreitis, o ne pats greitis.
Kodėl pakilimas kartais atrodo „per lėtas“?
Kai kada žmonėms atrodo, kad lėktuvas kyla labai lėtai – ypač dideliuose orlaiviuose. Taip yra todėl, kad erdvė salone ir tolygi eiga mažina greičio pojūtį. Lėktuvo langai neduoda tikros greičio nuojautos, ypač kylant virš plokščių teritorijų.
Ką jaučia vaikai ar jautresni keleiviai?
Mažesniems keleiviams ar žmonėms, kurie bijo skrydžio, pakilimo momentas gali sukelti stresą. Kad būtų lengviau, rekomenduojama sėdėti šalia lango arba šalia sparno – taip matomas žemės atsitraukimas padeda suvokti judėjimą ir mažina nerimą.
Greičio vienetai: km/h, mazgai ir kt.
Kodėl aviacijoje naudojami mazgai (knots)?
Lėktuvų greitis dažniausiai pateikiamas mazgais (kt) – tai jūrinis greičio vienetas, plačiai naudojamas aviacijoje dėl istorinės ir navigacinės priežasties. 1 mazgas = 1 jūrmylė per valandą, arba 1 kt = 1,852 km/h.
Tipiniai pakilimo greičiai mazgais:
- Maži lėktuvai: apie 90–120 kt
- Vidutiniai (B737, A320): apie 130–150 kt
- Dideli (A350, B787): apie 150–170 kt
Ką rodo pilotų prietaisai?
Lėktuvo greitis skrydžio metu matuojamas indikuojamuoju oro greičiu (IAS) – tai greitis, matuojamas atsižvelgiant į oro slėgį, bet ne tikrasis greitis virš žemės. Dėl oro tankio skirtumų lėktuvas gali skristi 250 mazgų, bet judėti virš žemės net 300 ar daugiau mazgų.
Apibendrinimas
Lėktuvo pakilimo greitis – tai ne vienas konkretus skaičius, bet dinamiškas rodiklis, kurį kiekvieną kartą nustato pilotai pagal lėktuvo svorį, oro sąlygas, vėjo kryptį ir kitus faktorius. Nors keleiviai šio greičio tiksliai nepajunta, tai yra vienas svarbiausių skrydžio saugos komponentų. Įsimintinos santrumpos – V1, VR ir V2 – yra gyvybiškai svarbios pilotų sprendimų dalis.
Žinant šiuos dalykus, pakilimas tampa ne paslaptinga procedūra, o kruopščiai apskaičiuota ir kasdien šimtus kartų sėkmingai atliekama aviacijos operacija.
Dažniausiai užduodami klausimai apie lėktuvų pakilimo greitį
