Austrijos virtuvė – tai ne tik šnicelis ar obuolių štrudelis. Ji susiformavo daugelio tautų įtakos lauke – nuo vengrų iki italų, nuo čekų iki vokiečių – ir išlaikė savo išskirtinį charakterį. Čia vyrauja sočios, namų jaukumu dvelkiančios porcijos, vietiniai produktai, lėti gaminimo būdai ir gili pagarba tradicijai.
Kelionėje į Austriją maistas tampa tikra kultūrine patirtimi, todėl šiuos patiekalus tikrai verta įtraukti į savo gastronominį maršrutą.
Wiener Schnitzel – klasikinis Vienos šnicelis
Tai bene žymiausias Austrijos patiekalas, kurį galima rasti visose šalyje esančiose užeigose – nuo paprastų kalnų „Gasthof“ iki aukštos klasės restoranų. Tradicinis šnicelis gaminamas iš plonai išmuštos veršienos, apvoliotos miltuose, kiaušinyje ir džiūvėsėliuose, o tada keptos iki aukso spalvos svieste ar aliejuje. Prie jo dažniausiai patiekiamos bulvės su petražolėmis arba bulvių salotos su actu.
Nors dabar šnicelį galima gaminti ir iš kiaulienos ar kalakutienos, tikras Wiener Schnitzel – visada iš veršienos. Patiekalas kilęs iš Italijos, bet išpopuliarėjo Austrijoje kaip simbolinis Vienos virtuvės elementas.
Tafelspitz – virta jautiena imperatorių stiliumi
Tai imperatoriaus Franzo Josefo mėgstamiausias patiekalas, iki šiol dažnai vadinamas „Austrijos virtuvės karaliumi“. Tafelspitz – tai švelniai virta jautienos išpjova, patiekiama su obuolių krienais, bulvėmis ir daržovėmis, kartais net su kreminiu špinatų padažu.
Patiekalas ruošiamas lėtai, dažnai kelias valandas verdant mėsą daržovių sultinyje. Sriuba, likusi nuo virimo, kartais patiekiama atskirai kaip pirmasis patiekalas. Tafelspitz geriausiai atspindi lėtąją Austrijos kulinariją, kur skonio gilumas svarbesnis už greitį.
Apfelstrudel – obuolių štrudelis
Vienas iš tų desertų, kuriuos galima rasti kone kiekviename Austrijos kampelyje. Plonytė, rankomis iškočiota tešla, įdaryta obuoliais, razinomis, cukrumi ir cinamonu, o kartais dar ir riešutais ar trupučiu romo. Štrudelio tešla turi būti tokia plona, kad per ją galima perskaityti laikraštį – tai neoficialus meistrystės ženklas.
Paprastai patiekiamas šiltas, su plakta grietinėle arba vaniliniu padažu, dažnai ir su puodeliu kavos. Tai vienas tų desertų, kurie džiugina ir akis, ir gomurį.
Käsespätzle – austrų „mac and cheese“
Tai rankomis formuoti kiaušininiai makaronai, dažniausiai sumaišyti su tarkuotu alpių sūriu ir apkepti su svogūnais. Käsespätzle kilę iš vakarinės Austrijos – Tirolio ir Vorarlbergo regionų – ir dažnai lyginami su amerikietiškais sūriais makaroniukais, bet skonis – gerokai sodresnis ir tikresnis.
Šį patiekalą dažnai galima rasti kalnų užeigose po žygių ar slidinėjimo – tai puikus, sotus, šildantis pasirinkimas.
Gulaschas – Austrijos ir Vengrijos bendras paveldas
Nors guliašas kilęs iš Vengrijos, Austrijoje jis tapo taip pat populiarus ir perimtas į vietinę virtuvę. Austrų versija dažnai tirštesnė, su mažiau skysčio, ir labiau panaši į troškinį. Guliašas gaminamas iš jautienos, svogūnų, paprikos ir prieskonių, kartais dedama bulvių ar dešros (tokiu atveju tai „Wurstgulasch“).
Vienoje ypač populiaru valgyti Gulaschsuppe – sotią sriubą su guliašo skoniu, idealią žiemos dienomis.
Knödel – austrų virtuvės universalai
Knödel – tai koldūnų ir kukulių hibridas, gaminamas tiek saldžiai, tiek sūriai. Yra du pagrindiniai tipai: Semmelknödel (iš baltos duonos) ir Kartoffelknödel (iš bulvių). Jie patiekiami kaip garnyras prie mėsos ar kaip savarankiškas patiekalas su padažais.
Desertiniai knedliai dažnai įdaromi slyvomis ar abrikosais, apvolioti džiūvėsėliuose ir apibarstyti cukrumi – tikras malonumas saldumynų mėgėjams.
Sachertorte – šokoladinis Austrijos simbolis
Jei ieškai garsiausio Austrijos torto – tai neabejotinai Sachertorte. Sukurtas 1832 m. Vienoje, viešbutyje „Sacher“, jis iki šiol gaminamas pagal originalų receptą ir tapęs kulinariniu suvenyru.
Tortas gaminamas iš šokoladinio biskvito, abrikosų džemo sluoksnio ir šokolado glajaus, o patiekiamas su plakta grietinėle. Paprastas, bet elegantiškas – kaip ir pati Viena.
Leberknödelsuppe – sriuba su kepenėlių kukuliais
Tai tradicinė austriška sriuba, kurioje plaukioja vienas ar keli kepenėlių kukuliai, pagaminti iš jautienos ar kiaulienos kepenėlių, duonos, svogūnų ir prieskonių. Skamba drąsiai, bet skonis dažnai nustebina net skeptikus.
Tai labai populiarus patiekalas žiemą arba kaip pietų pradžia kaimo užeigose. Sriuba soti, šildanti ir išduodanti senąją austrų virtuvės „be atliekų“ filosofiją.
Marillenknödel – abrikosų kukuliai
Tai desertinis patiekalas, kilęs iš Wachau regiono – garsaus dėl abrikosų derliaus. Į bulvių arba varškės tešlą įvyniojami švieži abrikosai, jie verdami ir vėliau apvoliojami svieste keptuose džiūvėsėliuose. Patiekiami su cukrumi, kartais – ir su vaniliniu padažu.
Tai lengvas, vasariškas, bet labai tradicinis desertas, kurį verta paragauti ne tik restorane, bet ir vietinėse uogų šventėse.
Kur paragauti tikrų austriškų patiekalų?
Jei nori autentiško skonio, ieškok:
- „Gasthaus“ arba „Wirtshaus“ – tradicinės šeimos valdomos užeigos;
- Kalnų trobelių (Almhütte) – geriausiai vertinamos pagal paprastumą ir šviežumą;
- Turgų ir gastronominių festivalių – pvz., Vienos Naschmarkt arba Zalcburgo ūkininkų mugės.
Išvada
Austrijos virtuvė – tai daugiau nei tik sotus maistas. Tai kultūra, istorija, šeimos tradicijos ir net imperatorių skoniai, kurie iki šiol gyvi restoranuose, trobelėse ir kavinėse visoje šalyje. Keliaudamas po Austriją nebijok paragauti kažko naujo – čia net kukulys gali būti kulinarinis atradimas.
Nori, kad parengčiau iliustruotą šio straipsnio HTML versiją su nuotraukomis, receptais ar žemėlapiu, kur paragauti kurių patiekalų? Galiu tai padaryti!
Susiję straipsniai:
Įdomus faktai apie Austrija
Ledo urvas Austrijoje
Kelione į Austriją automobiliu
