Serbija šiandien nėra Europos Sąjungos narė. Nepaisant to, kad šalis oficialų narystės prašymą pateikė dar 2009 metų pabaigoje, o kandidato statusą gavo 2012-aisiais, stojimo derybos per daugiau nei dešimtmetį pajudėjo nedaug. Klausimas „ar Serbija yra Europos Sąjungoje?” dažnai kyla keliautojams ir tiems, kurie domisi Vakarų Balkanų regiono politika.
Pagrindinis stabdis nėra techniniai reikalavimai – muitinės taisyklės ar standartai. Tikrosios kliūtys yra gilesnės: teisinės valstybės principų laikymasis, teismų nepriklausomumas, kova su korupcija ir žiniasklaidos laisvė. Anksčiausias realus įstojimo terminas ekspertų vertinamas 2029 – 2030 metais.
Kur yra Serbija
Serbija yra Pietryčių Europoje, Vakarų Balkanų pusiasalio širdyje. Šalis neturi išėjimo prie jūros – ji yra visiškai apsupta sausumos sienų. Geografiškai Serbija jungia Vidurio Europą su Balkanų pusiasaliu ir yra svarbus tranzito koridorius regione.
Geografinė padėtis ir regionas
Serbija užima centrinę Balkanų dalį. Šiaurėje teka Dunojus, kuris yra viena iš ilgiausių Europos upių ir svarbus geografinis orientyras. Šalis yra tarp Karpatų kalnų šiaurės rytuose ir Dinaro Alpių pietvakariuose.
Kaimyninės šalys
Serbija ribojasi su aštuoniomis šalimis: Vengrija šiaurėje, Rumunija ir Bulgarija rytuose, Šiaurės Makedonija ir Albanija pietuose, Juodkalnija ir Bosnija ir Hercegovina pietvakariuose bei Kroatija vakaruose. Tai viena iš nedaugelio Europos šalių, turinčių tiek daug kaimynių. Ši padėtis daro Serbiją geopolitiškai reikšmingą tiek ES, tiek NATO požiūriu.
Svarbiausi faktai apie Serbiją
Serbija – vidutinio dydžio Europos valstybė su ilga istorija ir sudėtinga geopolitine situacija. Šalis siekia integracijos į Europos Sąjungą, tačiau procesas vyksta lėčiau nei daugelis tikėjosi. Norint suprasti Serbijos ir Europos Sąjungos santykius, pravartu žinoti kelis pagrindinius faktus.
Sostinė ir didžiausi miestai
Serbijos sostinė yra Belgradas – didžiausias šalies miestas, įsikūręs Dunojaus ir Savos upių santakoje. Belgradas yra politinis, ekonominis ir kultūrinis šalies centras. Kiti svarbūs miestai – Novi Sadis šiaurėje (Vojvodinos regiono centras), Niš pietuose ir Kragujevacas centrinėje dalyje.
Gyventojai, kalba ir valiuta
Serbijoje gyvena apie 6,8 milijono žmonių (be Kosovos). Oficiali kalba yra serbų, o raštas – kirilica, nors lotyniškas raštas taip pat plačiai vartojamas. Šalies valiuta yra Serbijos dinaras (RSD) – Serbija nėra eurozonoj ir euras čia nėra oficiali mokėjimo priemonė, nors kai kuriose turistinėse vietovėse jis priimamas.
Serbijos kandidato statusas
Serbija oficialų prašymą dėl ES narystės pateikė 2009 m. gruodžio 22 d. Europos Sąjungos Taryba kandidato statusą suteikė 2012 m. kovo 1 d. Tai reiškia, kad Serbija yra oficiali ES kandidatė – šalis, kuri siekia narystės ir vykdo reformas pagal ES reikalavimus, tačiau dar nėra priimta į Sąjungą. Kandidato statusas – tai tik pirmas žingsnis ilgame kelyje.
ES priėmimo procesas ir etapai
ES Taryba 2013 m. birželio 28 d. nusprendė atidaryti stojimo derybas su Serbija, o pačios derybos prasidėjo 2014 m. sausio mėnesį. Stojimo procesas vyksta pagal vadinamuosius skyrius (angl. chapters) – tai teminės derybų sritys, apimančios viską nuo aplinkosaugos iki teisingumo ir pagrindinių teisių. Iš viso yra 35 tokie skyriai. Iki šiol su Serbija atidaryti 22 skyriai, iš jų tik 2 preliminariai uždaryti – tai rodo, kad pažanga yra labai lėta. Pagrindinė priežastis – ne techniniai trūkumai, o struktūrinės problemos: teismų reforma, kova su korupcija ir žiniasklaidos laisvė.
Stabilizacijos ir asociacijos sutartis
Stabilizacijos ir asociacijos sutartis (angl. Stabilisation and Association Agreement, SAA) yra teisinis pagrindas ES ir Serbijos santykiams. Serbija šią sutartį pasirašė 2008 m. balandžio 29 d., tačiau ji įsigaliojo tik 2013 m. rugsėjo 1 d. Sutartis nustato bendradarbiavimo sąlygas, įskaitant laisvą prekybą ir politinį dialogą, bei įpareigoja Serbiją vykdyti reformas. SAA yra privaloma bet kuriai šaliai, siekiančiai ES narystės Vakarų Balkanuose.
Serbija žemėlapyje
Žemėlapyje Serbija atrodo kaip netaisyklingo daugiakampio formos šalis centrinėje Balkanų dalyje. Šiaurėje driekiasi plokščia Vojvodinos lyguma – vienas derlingiausių žemės ūkio regionų regione. Pietų ir pietvakarių kryptimi reljefas kyla: čia prasideda kalnuotos teritorijos, o Kosovos regionas yra atskirtas nuo likusios šalies dalies ginčytino statuso.
Kaip Serbija atrodo žemėlapyje
Šalies plotas siekia apie 77 500 kvadratinių kilometrų (be Kosovos). Tai maždaug du kartus didesnė teritorija nei Lietuva. Belgradas yra šiaurės vakarų dalyje, prie pat Kroatijos ir Vengrijos sienų, o ne geografiniame šalies centre – tai lemia istoriniai ir upių maršrutų veiksniai.
Atstumai ir pagrindiniai orientyrai
Nuo Belgrado iki Budapešto (Vengrija) yra apie 320 km, iki Sofijos (Bulgarija) – apie 330 km, iki Sarajevo (Bosnija ir Hercegovina) – apie 260 km. Dunojus teka per šiaurinę šalies dalį ir yra svarbus vandens kelias. Moravos upės slėnis centrinėje Serbijoje yra istorinis ir geografinis šalies stuburas.
| Maršrutas | Atstumas (apytiksliai) |
|---|---|
| Belgradas – Budapeštas | apie 320 km |
| Belgradas – Sofija | apie 330 km |
| Belgradas – Sarajevas | apie 260 km |
| Belgradas – Skopjė | apie 430 km |
Kodėl Serbija vis dar nėra ES narė
Klausimas „ar Serbija yra Europos Sąjungoje?” turi aiškų atsakymą: ne. Tačiau kodėl procesas trunka taip ilgai – tai sudėtingesnis klausimas. Serbija ir Europos Sąjunga derybas veda jau daugiau nei dešimt metų, tačiau pažanga išlieka ribota.
Pagrindinės kliūtys nėra techninės – jos susijusios su valdymo kokybe ir demokratijos standartais. ES reikalauja, kad Serbija įvykdytų esminius pokyčius šiose srityse:
- Teisinės valstybės principų laikymasis ir teismų nepriklausomumas
- Antikorupcinės reformos ir jų realus įgyvendinimas
- Žiniasklaidos laisvė ir nepriklausomų žurnalistų apsauga
- Serbijos užsienio politika, kuri kelia susirūpinimą ES lyderiams
ES lyderiai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl Serbijos užsienio politikos krypčių, ypač santykių su Rusija ir Kinija kontekste. Tai nėra formalus narystės kriterijus, tačiau politiškai daro įtaką derybų tempui. Anksčiausias realus Serbijos įstojimo į ES terminas šiuo metu vertinamas 2029 – 2030 metais, tačiau tai priklauso nuo to, ar reformos bus įgyvendintos iš tiesų, o ne tik popieriuje.
Ką verta žinoti prieš apsilankant Serbijoje
Serbija nėra ES narė, todėl keliaujant į šią šalį galioja kitos taisyklės nei vykstant į ES valstybes. Tai svarbu žinoti iš anksto, kad kelionė praeitų sklandžiai.
Lietuvos piliečiai į Serbiją gali vykti be vizos – pakanka galiojančio paso arba asmens tapatybės kortelės. Tačiau sienos kirtimas nėra toks pat kaip tarp ES šalių: dokumentai tikrinami, o ilgiau nei 90 dienų trunkančiam buvimui reikia atskiro leidimo.
Valiuta – Serbijos dinaras. Eurai kai kur priimami, tačiau oficialiai atsiskaityti reikia dinarais. Rekomenduojama turėti vietinės valiutos, ypač mažesniuose miestuose ir turgavietėse. Banko kortelės veikia daugelyje vietų, tačiau grynųjų pinigų poreikis išlieka didesnis nei ES šalyse.
Keliaujant automobiliu, reikia žinoti, kad Serbija nėra „žaliosios kortelės” (automobilių draudimo) automatinės zonos dalis visoms draudimo polisų rūšims – prieš išvykstant verta pasitikslinti su draudiku. Keliai apskritai yra geros būklės pagrindinėse magistralėse, tačiau vietiniai keliai gali skirtis. Greitkeliuose imamas mokestis.
Serbijoje veikia sava mobiliojo ryšio zona – ES roamingo taisyklės čia negalioja. Tai reiškia, kad skambučiai ir internetas iš Lietuvos operatoriaus gali kainuoti papildomai. Prieš kelionę verta pasitikrinti savo plano sąlygas arba įsigyti vietinę SIM kortelę.
ES roamingas Serbijoje negalioja Serbija nėra ES narė, todėl Europos Sąjungos roamingo taisyklės čia netaikomos. Prieš kelionę pasitikrinkite savo mobiliojo ryšio plano sąlygas arba įsigykite vietinę SIM kortelę.
Serbija ir Europos Sąjunga palaiko glaudžius ryšius, tačiau narystė išlieka perspektyva, o ne realybė. Per daugiau nei dešimt metų nuo derybų pradžios atidaryti 22 iš 35 skyrių, tačiau uždaryti tik 2 – tai rodo, kad tikrosios kliūtys yra ne procedūrinės, o politinės ir struktūrinės. Teisinės valstybės reformos, kova su korupcija ir žiniasklaidos laisvė lieka svarbiausiais ES reikalavimais, kurių Serbija kol kas neįvykdė pakankamai.
Keliautojui tai reiškia: Serbija yra atvira, įdomi ir prieinama šalis, tačiau ji veikia pagal savo taisykles – sava valiuta, sava roamingo zona ir sienų kontrole. Žinant šiuos niuansus, kelionė į Serbiją gali būti puikiai suplanuota ir maloni patirtis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar Serbija yra Europos Sąjungos narė?
Kada Serbija gali tapti ES nare?
Kokios yra pagrindinės kliūtys Serbijos ES narystei?
Koks yra Serbijos kandidato statusas?
Kas yra Stabilizacijos ir asociacijos sutartis ir ką ji duoda Serbijai?
Šaltiniai
