Japonijos religija yra unikali kultūrų ir tikėjimų sintezė, kurioje persipina vietinė Shinto religija ir budizmas, atvykęs iš Kinijos ir Korėjos. Nors Japonijoje nėra valstybinės religijos, ir dauguma japonų nelaiko savęs religingais, religija yra giliai įsišaknijusi kasdieniame gyvenime, tradicijose ir kultūroje. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines religijas Japonijoje – Shinto ir budizmą – bei jų įtaką japonų gyvenimui ir pasaulėžiūrai.
Shinto: Japonijos Vietinė Religija
Shinto yra Japonijos vietinė religija, kuri atsirado dar senovėje ir yra pagrįsta natūraliais reiškiniais, gamta ir protėvių garbinimu. Pagrindiniai Shinto tikėjimo objektai yra kamis – dvasinės būtybės ar dievybės, kurios gyvena gamtoje ir yra susijusios su įvairiais gamtos reiškiniais, tokiais kaip kalnai, upės, medžiai ir gyvūnai. Shinto religija nėra centralizuota ir neturi vienos šventos knygos ar doktrinos; vietoje to ji remiasi ritualais ir tradicijomis, perduodamomis iš kartos į kartą.
Shinto Pagrindiniai Elementai
- Kamis: Shinto dvasios ar dievybės, kurios laikomos gamtos elementais ar protėviais. Japonų mitologijoje viena svarbiausių dievybių yra Amaterasu, saulės deivė, laikoma Japonijos imperatorių protėve.
- Šventovės: Shinto garbinimo vietos vadinamos jinja (šventovėmis). Šventovės gali būti dedikuotos tam tikroms gamtos dvasioms ar svarbioms istoriniams asmenims.
- Torii vartai: Torii vartai yra raudoni vartai, žymintys įėjimą į Shinto šventovę. Jie simbolizuoja perėjimą iš pasaulietinio į šventą pasaulį.
Shinto Praktikos ir Ritualai
- Gamtos garbinimas: Shinto pabrėžia pagarbumą gamtai ir jos elementams. Todėl japonai dažnai atlieka ritualus, kad pagerbtų gamtą, šventyklose, taip pat lankydamiesi gamtoje.
- Švaros ritualai: Shinto skiria didelį dėmesį švarai ir grynumui. Prieš įžengiant į šventyklą, tikintieji plauna rankas ir burną, kad apsivalytų nuo blogos energijos.
- Šventės ir festivaliai: Shinto festivaliai, vadinami matsuri, yra labai populiarūs Japonijoje ir dažnai susiję su gamtos ciklais ar derliaus šventėmis. Kiekviena šventovė turi savo matsuri, kurio metu atliekami įvairūs ritualai, parodomi spektakliai ir surengiamos procesijos.
Budizmas: Filosofija ir Religija
Budizmas į Japoniją atkeliavo VI amžiuje iš Kinijos ir Korėjos ir nuo to laiko tapo viena svarbiausių Japonijos religijų. Skirtingai nuo Shinto, kuris daugiau dėmesio skiria gamtai ir vietinėms dievybėms, budizmas yra filosofinė ir religinė sistema, orientuota į atjautą, mokymąsi ir gyvenimo prasmės paieškas.
Budizmo Mokyklos Japonijoje
Japonijoje vyrauja kelios budizmo mokyklos, kurios per šimtmečius išsivystė į atskiras kryptis.
- Zen Budizmas: Zen budizmas, atėjęs į Japoniją iš Kinijos, pabrėžia meditaciją ir intuityvią įžvalgą. Zen praktika siekia pasiekti asmeninį prabudimą, o meditacija yra svarbiausia dvasinė praktika.
- Jodo Budizmas: Jodo (Grynosios Žemės) budizmas yra viena populiariausių budizmo mokyklų, kurią pasižymi tikėjimu, kad kiekvienas gali patekti į Grynosios Žemės rojų per atsidavimą Amidos Budai.
- Shingon Budizmas: Tai slaptojo mokymo budizmo mokykla, pabrėžianti ritualus ir paslaptis. Ji remiasi tam tikrais dvasiniais ritualais, simboliais ir meditacija.
Budistinės Praktikos ir Ritualai
- Meditacija: Budizmo šventyklose, ypač Zen mokykloje, vyksta meditacijos užsiėmimai, kurie padeda žmonėms susikaupti ir ieškoti vidinės ramybės.
- Puja: Puja yra pagarbos ir aukojimo ritualas Budai ar kitiems budistiniams dievams, kurio metu deginami smilkalai, siūlomos gėlės ir maistas.
- Laidotuvių ritualai: Japonijoje budizmas dažnai asocijuojasi su laidotuvių ir mirusiųjų pagerbimo ritualais. Dauguma japonų šeimų palaiko savo protėvių atminimą budistinių šventyklų kontekste.
Shinto ir Budizmo Sąveika Japonijoje
Nors Shinto ir budizmas yra skirtingos religijos, Japonijoje jos egzistuoja kartu ir dažnai persipina kasdieniame gyvenime. Japonai gali lankytis ir Shinto šventyklose, ir budistų šventyklose, laikydamiesi abiejų religijų papročių, nes religija dažniausiai laikoma labiau tradicija nei griežtu tikėjimu.
- Gyvenimo ciklas: Dažnai japonai sieja Shinto su gimimu ir gyvenimu, o budizmą – su mirtimi. Pavyzdžiui, vaikai yra palaiminami Shinto šventovėse, o laidotuvių ceremonijos dažniausiai vyksta budistų šventyklose.
- Religiniai renginiai: Daugelis japonų šeimų dalyvauja Shinto ir budizmo šventėse, tokiose kaip Nauji Metai (Shinto) ir Obon šventė (budistinė mirusiųjų pagerbimo šventė).
- Šventyklos ir šventovės kartu: Kai kuriose vietovėse Shinto šventovės ir budistų šventyklos yra šalia arba netgi dalijasi tam tikrais ritualais.
Shinto ir Budizmo Įtaka Japonijos Kultūrai
Shinto ir budizmas daro didelę įtaką Japonijos kultūrai, menui, architektūrai ir kasdieniam gyvenimui. Religija Japonijoje nėra tikėjimo dogma, o veikiau gyvenimo būdo dalis, todėl japonų pasaulėžiūra dažnai yra praturtinta religinėmis ir dvasinėmis vertybėmis.
- Menas ir architektūra: Shinto ir budizmo estetika atsispindi Japonijos sodų, šventyklų ir šventovių dizaine. Zen sodo filosofija arba torii vartų dizainas yra atpažįstami visame pasaulyje.
- Šventės ir festivaliai: Japonijoje vyksta daugybė festivalių, kurie yra susiję su Shinto ir budizmo tikėjimu. Matsuri festivaliai ir Obon šventė yra įprastos progos, kuriomis japonai susiburia kartu ir pagerbia savo protėvius ar švenčia gamtos ciklus.
- Pagarba gamtai: Shinto religija moko pagarbos gamtai ir visoms gyvoms būtybėms. Dėl šios priežasties japonai ypač puoselėja savo parkus, sodus ir gamtą apskritai.
Apibendrinimas
Japonijos religija yra nepaprasta Shinto ir budizmo sintezė, kurioje abu tikėjimai egzistuoja harmoningai ir yra giliai įsišakniję šalies tradicijose. Nors japonai dažnai nesilaiko griežtų religinių praktikų, jų kasdienybėje gausu religinių ritualų ir švenčių, kurios liudija pagarbą gamtai, protėviams ir gyvenimo ciklams.
