Tailandas, kurį senovėje vadino Siamu, turi ilgą ir turtingą istoriją, kuri apima šimtmečius trukusius kultūrinius, politinius ir socialinius pokyčius. Nuo senovės civilizacijų klestėjimo iki moderniosios laikų valstybės kūrimosi – Tailando istorija yra viena iš svarbiausių Pietryčių Azijoje. Ši šalis ne tik išsaugojo savo nepriklausomybę kolonijinio laikotarpio metu, bet ir sugebėjo išlikti unikali dėl savo kultūrinio ir religinio paveldo. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip atrodė Tailandas anksčiau, kai dar buvo vadinamas Siamu, ir kokie buvo pagrindiniai jo istorijos etapai.
Senovės Tailando Karalystės
Sukotajo Karalystė (1238–1438)
Sukotajo karalystė laikoma viena pirmųjų Tailando karalysčių ir svarbiausių šalies istorijos etapų. Sukotajo karalystė susikūrė XIII amžiuje po to, kai vietiniai lyderiai atsiskyrė nuo Khmerų imperijos, kuri tuo metu dominavo regione.
Sukotajo laikotarpis dažnai laikomas „Tailando auksiniu amžiumi“, nes būtent tuo metu buvo formuojamos pirmosios tailandietiškos meno ir architektūros tradicijos. Budizmas tapo pagrindine religija, o karalystė klestėjo tiek politiniu, tiek kultūriniu požiūriu. Šis laikotarpis ypač svarbus dėl to, kad buvo įsteigta tailandiečių abėcėlė, kurią sukūrė karalius Ramkhamhaengas.
Ajutajos Karalystė (1351–1767)
Po Sukotajo karalystės pabaigos į valdžią atėjo Ajutajos karalystė, kuri tapo stipria ir klestinčia galybe Tailande. Ajutaja, esanti netoli dabartinio Bankoko, tapo Tailando politiniu, kultūriniu ir ekonominiu centru. Karalystė palaikė prekybinius ryšius su Europos, Azijos ir Artimųjų Rytų šalimis, todėl Ajutaja tapo svarbia tarptautinės prekybos vieta.
Ajutaja taip pat tapo viena iš svarbiausių religinių budizmo centrų Azijoje. Čia buvo pastatyta daugybė šventyklų ir karališkų rūmų, o karališkieji rūmai ir šventyklos tapo įspūdingomis architektūros pavyzdžiais. Ajutajos karalystė buvo laikoma viena turtingiausių ir galingiausių karalysčių Pietryčių Azijoje iki jos sunaikinimo 1767 m., kai ją užpuolė ir sugriovė Birmos (dabar Mianmaro) kariuomenė.
Siamas – Tailando Pavadinimas Iki 1939 m.
Po Ajutajos karalystės žlugimo susikūrė Thonburi karalystė (1767–1782), kuri po kelių dešimtmečių virto Chakri dinastijos valdomu Siamu. Siamas buvo oficialus Tailando pavadinimas iki 1939 metų. Tai buvo laikotarpis, kai Tailandas išvengė kolonizacijos, išliko nepriklausomas ir sugebėjo išsaugoti savo teritorijas, net kai aplinkinės šalys tapo Europos imperijų dalimi.
Ratanakosino Karalystė ir Bankoko Sukūrimas (1782–XX a. Pr.)
Ratanakosino karalystė, dar žinoma kaip Bankoko era, prasidėjo 1782 m., kai generolas Rama I (Chakri dinastijos įkūrėjas) tapo karaliumi. Jis perkėlė sostinę į dabartinį Bankoką, kuris tapo svarbiausiu politiniu, ekonominiu ir kultūriniu centru. Nuo šio laikotarpio Tailande valdė Chakri dinastija, kuri egzistuoja iki šiol.
Ratanakosino laikotarpiu Tailandas sugebėjo išsaugoti savo nepriklausomybę per diplomatinę veiklą ir reformų politiką, kai dauguma Pietryčių Azijos šalių tapo Prancūzijos arba Britų kolonijomis. Karaliai Mongkutas (Rama IV) ir Čulalongkornas (Rama V) buvo ypač svarbūs modernizuojant šalį ir integruojant vakarietiškas idėjas, tačiau išlaikant nepriklausomybę ir tradicijas. Karalius Čulalongkornas įvykdė daug politinių ir socialinių reformų, kurios leido Siamui išlikti stipria šalimi be kolonizacijos.
Tailando Modernizavimas ir Pavadinimo Keitimas
1932 m. Siamas tapo konstitucine monarchija po kraujo neturėjusio perversmo, kuris pakeitė šalies politinę sistemą. 1939 m. šalies pavadinimas oficialiai buvo pakeistas į Tailandą, siekiant pabrėžti šalies tautinę vienybę ir „laisvųjų šalies“ sampratą (žodis „Thai“ reiškia „laisvas“).
Po Antrojo pasaulinio karo 1945 m. šalis trumpam grįžo prie senojo pavadinimo Siamas, tačiau 1949 m. galutinai buvo nuspręsta šalį vadinti Tailandu.
Tailando Nepriklausomybės Saugumas Kolonijinės Eros Metu
Viena iš unikaliausių Tailando istorijos ypatybių yra tai, kad jis išvengė tiesioginės kolonizacijos laikotarpiu, kai daugelis aplinkinių šalių tapo Prancūzijos ar Didžiosios Britanijos imperijų dalimi. Tai pavyko pasiekti dėl išmintingos diplomatijos ir reformų, kurios padėjo šaliai išlikti nepriklausoma.
Karalius Mongkutas ir karalius Čulalongkornas sugebėjo išlaikyti taikius santykius su vakarietiškomis jėgomis, pasirašydami prekybos sutartis ir vykdydami socialines bei politines reformas, kurios modernizavo šalį. Dėl šių veiksmų Tailandas (tuometinis Siamas) tapo stipria nepriklausoma valstybe, kuri sugebėjo išvengti kolonijinės kontrolės.
Apibendrinimas
Anksčiau žinomas kaip Siamas, Tailandas turėjo ilgą ir turtingą istoriją, kurią formavo įvairios karalystės, tokios kaip Sukotajus ir Ajutaja. Šalis klestėjo kaip kultūrinis, politinis ir religinis centras Pietryčių Azijoje. Nepaisant didelių istorinių iššūkių, Tailandas sugebėjo išlaikyti savo nepriklausomybę kolonijinio laikotarpio metu, vykdydamas diplomatinę ir politinę veiklą. Pavadinimas buvo pakeistas į Tailandą 1939 m., siekiant pabrėžti šalies vienybę ir laisvę.
