TOP 10 Juodkalnijos lankytinos vietos: ką verta pamatyti?

Juodkalnija – tai šalis, kurioje susipina dramatiški kalnai, žydros Adrijos jūros pakrantės, senoviniai miestai ir laukinė gamta. Nepaisant nedidelio ploto, ši Balkanų valstybė siūlo nepaprastai daug įspūdžių kiekvienam keliautojui – nuo poilsio paplūdimiuose iki žygių po kalnus, nuo senamiesčių architektūros iki nacionalinių parkų, nuo gurmaniško maisto iki gyvybingų uostamiesčių. Neatsitiktinai pastaraisiais metais Juodkalnija tapo viena populiariausių alternatyvų tradicinėms vasaros kryptims – čia dar galima pajusti autentišką atmosferą, kurios jau mažiau liko perpildytose Europos kurortuose.

Kelionė į Juodkalniją – tai galimybė per savaitę ar dvi patirti kalnų ir jūros grožį, aplankyti UNESCO saugomas vietoves, ragauti vietinio vyno ir gyventi lėtesniu tempu. Straipsnyje apžvelgsime 10 įdomiausių vietų, kurias verta įtraukti į savo maršrutą, nepriklausomai nuo to, ar keliaujate automobiliu, autobusu ar tiesiog mėgaujatės viena vietove ilgiau.

Kodėl verta keliauti į Juodkalniją?

Juodkalnija vilioja ne tik savo peizažais, bet ir praktiškais keliautojų argumentais – tai viena iš retų Europos vietų, kur dar įmanoma suderinti kokybišką poilsį ir prieinamas kainas. Ji puikiai tinka tiek tiems, kurie nori ramaus atostogų ritmo gamtos apsuptyje, tiek tiems, kurie ieško aktyvesnių įspūdžių ar kultūros pažinimo.

Šalis išsiskiria švelniu Viduržemio jūros klimatu – vasaros čia karštos, o pavasaris ir ruduo maloniai šilti, todėl kelionių sezonas trunka net iki spalio. Be to, dėl kompaktiško šalies dydžio visos pagrindinės lankytinos vietos yra pasiekiamos per kelias valandas kelio, tad net trumpa kelionė leidžia pamatyti labai daug.

Kainų lygis vis dar yra palankesnis nei daugelyje Vakarų Europos šalių – tiek maitinimas, tiek apgyvendinimas ar lankytinų vietų bilietai dažnai pigesni nei, pavyzdžiui, Italijoje ar Graikijoje. Tai ypač svarbu šeimoms ar tiems, kurie keliauja ilgesniam laikui.

Dar viena priežastis rinktis Juodkalniją – jos autentiškumas. Nors turizmas čia sparčiai vystosi, daug vietų dar išlaikę tikrą vietinį charakterį, o mažesniuose miesteliuose galima pasijusti lyg keliaujant laiku atgal. Ši šalis puikiai tinka tiems, kas pavargo nuo triukšmingų kurortų ir ieško kažko originalesnio.

Kotoras – senamiestis tarp kalnų ir jūros

Kotoras – tai vienas įspūdingiausių senamiesčių visame Adrijos regione, įsikūręs giliai įlankoje, apsuptas aukštų kalnų šlaitų. Šis miestas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir laikomas tikru Juodkalnijos perlu. Vaikštant siauromis akmeninėmis gatvelėmis, kuriose persipina venecijietiška architektūra ir viduramžių dvasia, galima pajusti laiko tėkmę – lyg grįžtum į praeitį. Miesto širdyje stūkso Šv. Tripuno katedra, o nuo miesto sienos vedančio kelio galima pakilti iki San Giovanni tvirtovės, iš kurios atsiveria kvapą gniaužiantis Kotoros įlankos vaizdas – tikras atvirukas.

Be kultūrinio paveldo, Kotoras žavi savo atmosfera – čia gausu kavinių, restoranų ir menininkų dirbtuvių, o pakrantėje švartuojasi įspūdingi kruiziniai laivai. Nepaisant išaugusio turistų skaičiaus, miestas vis dar išlaiko savitą charakterį ir neperkrautą grožį. Čia verta praleisti bent vieną naktį, kad vakare, kai išvyksta kruiziniai turistai, pasimėgautumėte tikruoju Kotoru – tyliu, romantišku, paslaptingu.

Daugiau informacijos: https://lt.wikipedia.org/wiki/Kotoras

Budva – Adrijos jūros pramogų sostinė

Budva – tai vienas žinomiausių Juodkalnijos kurortų, garsėjantis savo ilgu paplūdimio ruožu, gyvybingu naktiniu gyvenimu ir istoriniu senamiesčiu, kuris tarsi kontrastuoja su šiuolaikiškais viešbučių kompleksais. Čia susitinka dvi Juodkalnijos pusės – kultūrinė ir pramoginė. Iš vienos pusės, Budvos senamiestis – tai akmeninės sienos, venecijietiško stiliaus pastatai, mažos aikštės ir siauros gatvelės, kurios primena Dubrovniką, tik mažesnį ir jaukesnį. Iš kitos – tai vieta, kur verda naktinis gyvenimas, gausu klubų, barų, paplūdimio vakarėlių ir jaunų keliautojų iš visos Europos.

Budvos rivjera tęsiasi keliais kilometrais – čia rasite tiek smėlėtų, tiek akmenuotų paplūdimių, o garsiausias jų – Mogren, pasiekiamas pėsčiųjų taku palei uolą. Vasarą Budva alsuoja energija – organizuojami koncertai, gatvės pasirodymai, o promenadoje pilna gyvybės iki pat nakties. Vis dėlto Budva nėra vien triukšmas – netoliese galima rasti ramesnių vietų, tokių kaip Bečići ar Rafailovići, puikiai tinkančių šeimoms ar poroms ieškančioms poilsio.

Jei ketinate aplankyti tik vieną kurortinį miestą Juodkalnijoje – Budva būtų tas pasirinkimas, kuris leis pajausti šalies atostoginį veidą. Tai puikus atspirties taškas ir kitiems regiono tyrinėjimams, nes netoliese yra Sveti Stefan, Petrovac bei kalnuotos vietovės, kur galima pabėgti nuo pakrantės šurmulio.

Daugiau informacijos: https://lt.wikipedia.org/wiki/Budva

Sveti Stefan – prabangos sala su istorija

Sveti Stefan – tai viena ikoniškiausių Juodkalnijos vietovių, tapusi beveik visos šalies vizitine kortele. Nedidelė sala, sujungta su žemynu siauru smėlio pylimu, iš pirmo žvilgsnio primena pasakų pasaulį – raudoni stogai, akmeniniai nameliai ir turkio spalvos jūra sukuria įspūdį, kurį sunku pamiršti. Kadaise tai buvo nedidelis žvejų kaimelis, tačiau XX a. viduryje jis buvo paverstas prabangiu viešbučiu, kuriame viešėjo garsenybės, tokios kaip Elizabeth Taylor, Sophia Loren ar Novak Djokovic. Šiandien sala priklauso prestižiniam „Aman Resorts“ tinklui, o apsistoti joje gali tik viešbučio svečiai.

Tačiau net jei negyvensite saloje, Sveti Stefan verta aplankyti dėl jos įspūdingos išvaizdos ir aplinkinės gamtos. Nuo aukštai esančių apžvalgos taškų atsiveria vieni gražiausių panoraminių vaizdų Juodkalnijoje – ypač ryte arba prieš saulėlydį, kai spalvos tampa švelnesnės, o turistų mažiau. Greta salos yra du paplūdimiai: vienas skirtas viešbučio svečiams, kitas – viešas, tačiau taip pat puikiai prižiūrimas ir viliojantis savo švariu smėliu bei vaizdu į salą.

Sveti Stefan – tai ne tik prabanga, bet ir ramybė. Jei kelionės metu norite skirti dieną estetinei ramybei, lėtam pasivaikščiojimui, kavos puodeliui su vaizdu į jūrą ir gamtos grožiui – ši vieta bus ideali. Taip pat netoliese galima aplankyti Miločerio parką – buvusią Jugoslavijos karališkosios šeimos vasaros rezidenciją, kuri šiandien siūlo puikius pėsčiųjų takus ir pavėsingus alyvmedžių sodus.

Daugiau informacijos: https://lt.wikipedia.org/wiki/Sveti_Stefanas

Durmitor nacionalinis parkas – kalnai, ežerai ir žygiai

Durmitor nacionalinis parkas – tai laukinės Juodkalnijos simbolis ir tikras rojus gamtos mylėtojams bei aktyvaus poilsio ieškantiems keliautojams. Įsikūręs šalies šiaurės vakaruose, šis parkas apima didžiulę teritoriją, kurioje stūkso Durmitoro kalnų masyvas su aukščiausiu Juodkalnijos tašku – Bobotov Kuk (2523 m), daugiau nei 18 ledyninės kilmės ežerų ir per 50 kalnų viršūnių, siekiančių daugiau nei 2000 metrų aukštį. Ši teritorija įtraukta į UNESCO pasaulio gamtos paveldo sąrašą ir yra viena autentiškiausių bei mažiausiai civilizacijos paliestų vietų šalyje.

Durmitoras idealiai tinka tiems, kurie nori pabėgti nuo pakrantės karščio ir turistinio šurmulio – čia galima rasti vėsos, ramybės ir įkvėpimo. Parko širdyje esantis Žabljako miestelis tarnauja kaip pagrindinis atspirties taškas keliautojams. Iš čia galima pasiekti daugybę kalnų takų, iš kurių dalis puikiai tinka pradedantiesiems, o kiti – patyrusiems žygeiviams. Vienas populiariausių objektų – Juodasis ežeras (Crno jezero), kuriame atsispindi kalnų viršūnės ir kuris pasiekiamas vos per 15 minučių pėsčiomis nuo Žabljako.

Be žygių, šiame regione siūlomos ir kitos veiklos: slidinėjimas žiemą, kalnų dviračių takai, raftingas Taroje ar net speleologija. Tarp šilto svetingumo, tradicinio maisto (tokio kaip kaimiški sūriai ar kepta mėsa) ir įspūdingų vaizdų, Durmitoras leidžia pasinerti į visiškai kitokią Juodkalnijos pusę – tą, kuri išlieka atmintyje kaip tikras, natūralus, nesurežisuotas nuotykis.

Daugiau informacijos: https://lt.wikipedia.org/wiki/Durmitoro_nacionalinis_parkas

Skadaro ežeras – gamtos ir paukščių rojus

Skadaro ežeras – tai didžiausias Balkanų pusiasalio ežeras, išsidriekęs tarp Juodkalnijos ir Albanijos, ir viena svarbiausių vietų gamtos mylėtojams visame regione. Juodkalnijos pusėje esanti ežero dalis įtraukta į nacionalinio parko teritoriją ir saugoma dėl čia aptinkamos unikalios floros bei faunos. Tai tikras paukščių stebėtojų rojus – Skadaro ežere gyvena daugiau nei 270 rūšių paukščių, įskaitant kormoranus, erelius ir net nykstančius dalmatinius pelikatus. Ežeras taip pat garsėja ramybe, žaliuojančiomis salelėmis, nendrių laukais ir mažais žvejų kaimeliais, kuriuose gyvenimo ritmas beveik nepasikeitė per pastaruosius šimtmečius.

Vienas geriausių būdų pažinti Skadaro ežerą – tai išplaukti į kruizą ar privačią ekskursiją laiveliu iš kaimelio Virpazar. Ši vieta – tarsi vartai į ežerą: čia gausu laivelių nuomos punktų, restoranų ir nedidelių svečių namų. Plaukdami ežeru galite pasiekti mažas, viduramžių laikų vienuolynais ir tvirtovėmis paženklintas saleles, kurios primena paslaptingus pasaulius. Ypač įspūdingas yra Vranjinos vienuolynas ir Lesendro tvirtovė – tylūs, atmosferiški taškai, kuriuos galima pasiekti tik vandeniu.

Skadaro ežeras taip pat turi išskirtinę kultūrinę reikšmę – čia susiformavo unikalus vietinis gyvenimo būdas, paremtas žvejyba, vyno gamyba ir religiniu paveldėjimu. Jei norite pažinti gilesnį Juodkalnijos sluoksnį, atokiau nuo turistinių pakrančių, Skadaro ežeras suteiks puikią progą tai padaryti – lėtai, tyliai, autentiškai. Be to, ežero pakrantėse galima rasti puikių vyninių, kuriose siūloma paragauti vietinių vynų, gaminamų iš vietinių veislių vynuogių – ypač išskirtinė yra „Vranac“ veislė.

Daugiau informacijos: https://lt.wikipedia.org/wiki/Skadaro_e%C5%BEeras

Lovčeno kalnas ir Njegošo mauzoliejus – tautinė šventovė

Lovčeno kalnas – tai ne tik įspūdinga gamtos vietovė, bet ir giliai simbolinis Juodkalnijos taškas, menantis šalies istoriją, kultūrą ir tapatybę. Kalnas stūkso netoli Kotoros ir Cetinės miestų, o jo viršūnėje, 1660 metrų aukštyje, įsikūręs vienas svarbiausių nacionalinių paminklų – poeto, kunigaikščio ir vyskupo Petro II Petrovičiaus Njegošo mauzoliejus. Ši vieta laikoma Juodkalnijos dvasiniu ir istoriniu centru, kur atsiveria ne tik įspūdinga panorama, bet ir galimybė prisiliesti prie tautos atminties.

Keliaujant į Lovčeną iš Kotoros laukia vienas įspūdingiausių serpantinų Europoje – vadinamasis „Kotoros kelias“ su daugiau nei 25 posūkiais ir kvapą gniaužiančiais vaizdais į įlanką. Tai kelionė, kuri jau pati savaime tampa nuotykiu. Užkopus į mauzoliejų (pėsčiomis arba laiptais nuo stovėjimo aikštelės), atsiveria panorama, apimanti didelę šalies dalį – geru oru galima įžiūrėti net Albanijos kalnus ar Adrijos jūros pakrantę. Tai vieta, kurią daugelis vadina „stogu virš Juodkalnijos“.

Pats mauzoliejus – monumentalaus stiliaus, pastatytas iš granito, jį saugo dvi masyvios akmeninės statulos. Viduje – šviesiai apšviesta erdvė, kurioje ilsisi Njegošo sarkofagas. Visa tai sukuria įspūdį, tarsi lankytumeisi ne tik paminkle, bet ir šventovėje, kurioje ore tvyro pagarba ir išdidumas.

Lovčeno kalnas ir Njegošo mauzoliejus – tai vieta, kur susijungia gamta ir istorija, kur kalnų didybė susilieja su tautiniu pasakojimu. Jei norite pajusti, ką reiškia būti Juodkalnijoje giliau nei tik turistiniuose taškuose, ši vieta bus tikras atradimas.

Daugiau informacijos: https://lt.wikipedia.org/wiki/Lov%C4%8Denas

Perasto miestelis ir Šv. Mergelės salelė – ramybės oazė Kotoros įlankoje

Perastas – tai mažas, bet nepaprastai žavingas miestelis Kotoros įlankoje, vos už keliolikos minučių kelio nuo Kotoros miesto. Įspraustas tarp kalnų ir vandens, Perastas atrodo tarsi iškirstas iš marmuro – jo ramybė, barokinė architektūra ir iš pažiūros sustojęs laikas vilioja tuos, kurie ieško tylos ir autentiškumo. Kadaise buvęs svarbus jūrinis centras, šiandien Perastas garsėja savo senoviniais rūmais, bažnyčiomis ir, žinoma, unikalia salele – Šv. Mergelės ant Uolų šventove.

Salelė su bažnyčia yra sukurta žmogaus rankomis – pasak legendos, vietiniai žvejai čia rado Šv. Mergelės paveikslą ir nusprendė toje vietoje statyti altorių, mesdami į jūrą akmenis bei skandindami senus laivus. Per šimtmečius susiformavo sala, o ant jos buvo pastatyta barokinė bažnyčia, kurioje šiandien galima pamatyti ne tik religinį meną, bet ir šimtus votų – padėkų už stebuklus ar išsigelbėjimus. Į salą galima nuplaukti valtele iš Perasto krantinės, o kelionė trunka vos 5–10 minučių, tačiau palieka gilų įspūdį.

Pats Perastas – tai lėto gyvenimo simbolis. Jame nerasite automobilių triukšmo – gatvelės per siauros joms, todėl visas miestelis apeinamas pėsčiomis. Kavinės išsidėsčiusios palei krantą, o jų staliukai tiesiogine to žodžio prasme stovi vos per metrą nuo vandens. Tai vieta, kur laiką galima sustabdyti – gerti kavą, stebėti burlaivius, skaityti knygą arba tiesiog nieko neveikti.

Jei kelionės metu norisi vienos dienos tikram poilsiui be šurmulio ir įtampos – Perastas ir Šv. Mergelės salelė taps tuo idealiu atsikvėpimo tašku, kuris įrodys, kad kartais mažiausios vietos palieka didžiausią įspūdį.

Daugiau informacijos: https://lt.wikipedia.org/wiki/Perastas

Ulcinis – pietų Juodkalnijos perlas su ilgiausiu paplūdimiu

Ulcinis – tai viena iš mažiausiai turistų atrastų Juodkalnijos pakrantės vietų, tačiau būtent dėl to ji turi ypatingo žavesio. Įsikūręs pietinėje šalies dalyje, vos kelios dešimtys kilometrų nuo Albanijos sienos, Ulcinj pasižymi savita kultūra, kurioje jaučiamos tiek osmaniškos, tiek albaniškos įtakos. Miestas yra vienas seniausių Adrijos jūros pakrantėje – jo istorija siekia daugiau nei 2000 metų, o senamiestyje iki šiol išlikę siauros akmeninės gatvės, tvirtovės liekanos ir mečetės minaretai, kurie iškart leidžia pajusti kitokią Juodkalnijos atmosferą.

Didžiausia Ulcinio traukos vieta – tai Velika Plaža, arba Didysis paplūdimys. Šis smėlio ruožas tęsiasi net 13 kilometrų ir laikomas ilgiausiu visoje Adrijos pakrantėje. Tai ideali vieta tiek poilsiui su šeima, tiek vandens sporto mėgėjams – čia pučia tinkami vėjai kaitavimui ir buriavimui, o paplūdimys toks ilgas, kad net sezono metu nesunku rasti ramesnį kampelį. Smėlis čia švelnus, juodžemis turintis mineralinių savybių, kurį vietiniai net vadina gydomuoju.

Ulcinis taip pat išsiskiria savo kultūriniu margumu – čia gausu musulmoniškų papročių, o mieste dominuoja albaniškai kalbantys gyventojai. Tai suteikia papildomo koloritą – gatvėse galima paragauti Balkanų ir Artimųjų Rytų įtakotų patiekalų, tokie kaip burekai, kebabai ar šviežios jūros gėrybės. Vakare senamiestyje dažnai vyksta gyvos muzikos pasirodymai ar renginiai, kurių atmosfera primena jaukią vietinių šventę, o ne komercinį šou.

Ulcinis – tai vieta tiems, kurie nori patirti kitokią, netradicinę Juodkalniją. Tai puikus pasirinkimas tiems, kas ieško mažiau turistų lankomų paplūdimių, nori pažinti kultūrinę įvairovę ir mėgsta autentišką atmosferą be perteklinio blizgesio.

Daugiau informacijos: https://lt.wikipedia.org/wiki/Ulcinis

Biogradska Gora – vienas seniausių miškų Europoje

Biogradska Gora – tai unikalus gamtos kampelis šiaurės rytų Juodkalnijoje, netoli Kolasin miestelio, kuris nepelnytai lieka daugumos keliautojų nepastebėtas. Šis nacionalinis parkas – vienas seniausių išlikusių pirmykščių miškų Europoje, kuriame kai kurie medžiai auga jau daugiau nei 500 metų. Tai vieta, kur gamta atrodo nepaliesta laiko – aukšti medžiai, žaliuojantys samanoti akmenys, paukščių giesmės ir krioklių čiurlenimas sukuria įspūdį, tarsi patekus būtum į pasakų pasaulį.

Parko širdyje – Biogradsko ežeras, ledyninės kilmės tvenkinys, apsuptas tankaus miško, į kurį galima patekti per trumpą, tačiau įspūdingą medinį taką. Tai viena tų vietų, kurioje nereikia jokių ekstremalių žygių ar ilgų pasivaikščiojimų – net trumpas apsilankymas suteikia daug gamtinio įkvėpimo. Aplink ežerą driekiasi apie 3,5 km ilgio takas, kuris puikiai tinka šeimoms su vaikais, senjorams ar tiems, kurie tiesiog nori pasivaikščioti nepavargdami.

Biogradska Gora išsiskiria biologine įvairove – čia gyvena daugiau nei 200 rūšių paukščių, 80 rūšių medžių, dešimtys žinduolių, tarp jų – ir lokiai, vilkai ar stirnos. Tai vieta, kur galima pažinti Juodkalnijos gamtinį paveldą be žmonių minių, be triukšmo, be komercijos. Tai viena autentiškiausių vietų šalyje, kuri idealiai tinka tiems, kas vertina lėtą, tylų buvimą gamtoje.

Ši vieta itin patraukli ir dėl klimato – vasarą čia žymiai vėsiau nei pakrantėje, tad tai puikus pabėgimas nuo kaitros. Parke yra galimybė stovyklauti, išsinuomoti namelį arba tiesiog atvykti dienos išvykai. Biogradska Gora neabejotinai tiks tiems, kurie nori pamatyti Juodkalniją tokia, kokia ji buvo prieš tūkstančius metų – laukinę, natūralią, nepakitusią.

Daugiau informacijos: https://en.wikipedia.org/wiki/Biogradska_Gora

Tara upės kanjonas ir Džurđevića tiltas – didžiausias kanjonas Europoje

Tara upės kanjonas – tai gamtos stebuklas, kuriuo Juodkalnija gali pagrįstai didžiuotis. Tai giliausias kanjonas Europoje ir antras pagal dydį pasaulyje po garsiojo Didžiojo kanjono JAV. Kai kuriose vietose jo gylis siekia net 1300 metrų, o per dugną teka kristalinio skaidrumo Tara upė, kuri pelnytai vadinama „Europos ašara“ dėl savo švaraus vandens. Šis regionas priklauso Durmitoro nacionaliniam parkui ir yra įtrauktas į UNESCO gamtos paveldo sąrašą.

Vienas įspūdingiausių taškų, iš kur galima išvysti kanjoną, – tai Džurđevića tiltas, nutiestas per Taros upę 1940 m. Šis 365 metrų ilgio ir beveik 150 metrų aukščio arkinis tiltas tuo metu buvo inžinerinis stebuklas ir išliko toks iki šiol. Juo važiuojant ar stovint atsiveria neįtikėtini vaizdai į žemai vingiuojančią upę, žaliuojančius šlaitus ir kvapą gniaužiančią gamtos didybę. Ši vieta pritraukia tiek gamtos grožį vertinančius keliautojus, tiek adrenalino ieškotojus – netoli tilto siūlomos zipline pramogos, kuriomis galima nusileisti per kanjoną ir patirti tikrą nuotykių dozę.

Tara upė taip pat labai mėgstama plaukimo baidarėmis ir raftingui – jos švarus, šaltas vanduo, natūralūs slenksčiai ir dramatiški vaizdai sukuria vieną geriausių upių trasų visame Balkanuose. Sezonas trunka nuo pavasario iki rudens, o ekskursijos dažnai prasideda iš Splaviste ar Žabljako. Patyrę gidai ir saugumo standartai leidžia šia pramoga mėgautis net ir tiems, kurie neturi patirties.

Tara kanjonas – tai vieta, kuri iš naujo primena žmogaus mažumą gamtos didybėje. Čia ne tik sustoji fotografuoti – čia nutilsti, stebėdamas, kaip vanduo teka per tūkstantmečius formuotus uolynus, o dangus, rodos, dar aukštesnis nei įprasta. Tai vienas iš tų kraštovaizdžių, kurį prisiminsi dar ilgai po kelionės pabaigos.

Daugiau informacijos: https://lt.wikipedia.org/wiki/Taros_kanjonas

Išvada: kodėl Juodkalnija – viena geriausių krypčių Balkanuose?

Juodkalnija – tai šalis, kurioje kiekvienas keliautojas randa tai, ko ieško. Jei trokšti nuotykių – tavęs laukia kalnai, kanjonai ir žygiai. Jei nori poilsio – Adrijos jūra, ilgi smėlėti paplūdimiai ir jaukūs kurortai pasiruošę priimti. Jei įkvepia kultūra ir istorija – senoviniai miestai, bažnyčios, tvirtovės ir legendos vis dar gyvos tarp akmeninių gatvelių. O jei ieškai autentiškumo, lėto gyvenimo ritmo ir nuoširdžios žmonių šypsenos – tu čia ją tikrai rasi.

Skirtingai nei kai kurios Vakarų Europos kryptys, Juodkalnija vis dar išlaiko natūralų savo veidą. Čia dar yra vietų, kurios nėra perpildytos turistų, kur kava kainuoja tiek pat kiek pas močiutę kaime, o vaizdas į kalnus ar jūrą – toks, už kurį kitur sumokėtum dvigubai. Be to, nedidelis šalies plotas leidžia per trumpą laiką pamatyti labai daug – nuo kalnų viršūnių iki ežerų ir jūros krantų.

Jeigu ieškai kelionės, kuri ne tik atpalaiduotų, bet ir paliktų įspūdį, jei nori parsivežti ne tik gražias nuotraukas, bet ir tikrą patirtį – Juodkalnija yra viena geriausių krypčių Balkanuose. Tereikia atvykti atvira širdimi ir pasiruošus nuotykiams. Ši šalis moka nustebinti – ir dažniausiai ne ten, kur to tikiesi.