Kai pirmą kartą atvykau į Italiją, buvau pasiruošusi stebėtis kalnais, miestais ir jūra. Bet labiausiai nustebino ne jie – o upės. Jos čia gyvos, turtingos istorijų, tarsi kraujotaka, kuri nuo senų laikų maitino miestus, jungė bendruomenes, saugojo paslaptis. Jei keliaujate po Italiją, verta stabtelėti ne tik prie garsiausių paminklų, bet ir skirti laiko pasivaikščiojimui palei didžiąsias upes. Jų krantai slepia neįtikėtiną grožį, o miestai palei upes – ypatingą atmosferą.
Po – ilgiausia Italijos upė
Po yra tikrasis Italijos milžinas – jis tęsiasi daugiau nei 650 km nuo Alpių papėdės iki Adrijos jūros. Tai ne tik geografijos faktas: ši upė iš tiesų formuoja šiaurės Italijos gyvenimą. Pado slėnis, dar vadinamas „Italijos sandėliu“, yra viena derlingiausių vietovių visoje Europoje. Čia auga ryžiai, vynuogės, daržovės, gaminami garsiausi sūriai ir kumpiai.
Miestai prie Po
Turinas
Miestas, kuriame Po upė prasideda Alpių apsuptyje. Iš čia ji išplaukia plačiais krantais ir pamažu tampa didinga, formuodama šiaurinės Italijos peizažą.
Milanas
Nors pagrindinė upė tiesiogiai neplaukia per miestą, jos intakai glaudžiai susiję su Milano istorija ir miesto augimu.
Piacenza, Cremona, Ferrara
Šie miestai dažnai tampa maloniu atradimu keliautojams, sekantiems Po upės vaga. Kiekvienas jų turi savitą charakterį ir istoriją.
Kelionė palei šią upę – tai lėtas atradimų maratonas. Vieną dieną gali mėgautis vakariene su vietiniu vynu ir šviežiu risotto, o kitą – grožėtis rūkais apgaubtais ryžių laukais.
„Kai plaukėme valtimi per Padą prie Ferraros, jutau tikrą ramybę. Upė plati, rami, ir atrodo, kad laikas sustojo. Tai buvo vienas labiausiai įsimintinų vakarų Italijoje.“ – Milda, 32 m.
Ne veltui italai sako: kas pažįsta Padą, tas pažįsta šiaurės Italijos sielą.
Tibro upė – Romos širdis
Jei Padas yra šiaurės Italijos gyvybės šaltinis, tai Tibro upė (Tevere) – tikra Romos siela. Būtent palei ją, dar senovėje, iškilo miestai, vėliau – pati Roma. Upė teka apie 405 km, kol įsilieja į Tirėnų jūrą.
Istorija ir kultūrinė reikšmė
Legendos pasakoja, kad būtent Tibro pakrantėje vilkė maitino Romulą ir Remą – miesto įkūrėjus. Ir šiandien, stovėdamas prie upės krantinės, gali jausti, kaip čia susilieja mitai, istorija ir dabartis. Ant senųjų tiltų, tokių kaip Ponte Sant’Angelo, dar galima pajusti viduramžių dvasią, o palei krantus driekiasi senoji Roma su savo bazilikomis ir aikštėmis.
Pasivaikščiojimai pakrantėmis
Šiltą vasaros vakarą pakrantės virsta tikra šventine erdve: čia vyksta koncertai, gatvės menininkų pasirodymai, turgeliai. Dieną palei upę galima ramiai pasivaikščioti ar važiuoti dviračiu – specialūs takai leidžia pamatyti Romą iš kitokio kampo.
Turistiniai maršrutai
Nuo Trastevere iki Vatikano
Romantiškas pasivaikščiojimas, vedantis pro senąsias aikštes ir jaukias Romos gatveles. Čia galima pajusti tikrą miesto dvasią.
Plaukimas Tibru
Kelių valandų kruizas, leidžiantis pažvelgti į Romą iš visiškai kitokios – vandens – perspektyvos. Ypač gražu vakare, kai miestas nušvinta.
Tiltų kelionė
Aplankomi garsiausi tiltai: Ponte Milvio, Ponte Cavour ir Ponte Garibaldi. Kiekvienas jų turi savo istoriją ir nepakartojamą atmosferą.
„Vakare, kai saulė leidosi už Šv. Petro kupolo, stovėjau ant Ponte Sant’Angelo tilto. Vanduo atspindėjo oranžinius spindulius, o gatvės muzikantai grojo itališkas melodijas. Tai buvo akimirka, kurią prisiminsiu visą gyvenimą.“ – Tomas, 41 m.
Tibro upė ne tik papuošia Romą – ji sujungia praeitį ir dabartį, padovanodama keliautojui ypatingą patirtį.
Arno upė – Florencijos ir Pizos pasididžiavimas
Arno – trečia pagal ilgį Italijos upė, tekanti apie 241 km nuo Apeninų kalnų iki Ligūrijos jūros. Ji lyg sidabrinė juosta driekiasi per Toskaną ir dovanoja mums vienus gražiausių vaizdų.
Tiltai, kurie įkvepia
Florencijoje Arno peržengia garsusis Ponte Vecchio tiltas – seniausias miesto tiltas, kurio istorija siekia viduramžius. Ant jo – mažytės juvelyrų parduotuvėlės, o vakarais tiltas nušvinta šviesomis, atspindinčiomis vandenyje. Keliautojai sako, kad užlipus ant tilto ir pažvelgus į Arno, Florencija pasirodo iš pačios romantiškiausios pusės.
Piza ir pasviręs bokštas
Arno teka ir per Pizą, kur žymusis pasviręs bokštas atrodo lyg žiūrėtų į upės pusę. Pasivaikščiojimai palei pakrantes čia kitokie – mažiau triukšmo nei Florencijoje, daugiau ramybės, itališko lėtumo.
Menininkų ir keliautojų įspūdžiai
Ne vienas dailininkas ar poetas įamžino Arno vandenis. Net šiandien, atsisėdus ant krantinės su kava, gali pajusti tą pačią įkvėpimo bangą.
„Sėdėjome prie Arno krantinės su drauge ir valgėme gelato. Kai saulė leidosi už Ponte Vecchio, atrodė, kad visas pasaulis nusidažė rausvai auksine spalva. Tai buvo pati tobuliausia Florencijos akimirka.“ – Laura, 27 m.
Arno – tai upė, kurioje susitinka istorija, menas ir romantika.
Adidžė – Dolomitų kalnų upė
Adidžė (Adige) yra antroji pagal ilgį Italijos upė, besidriekianti apie 410 km. Ji gimsta Dolomituose, teka per Tirolio regioną, o galiausiai pasiekia Adrijos jūrą. Tai upė, kurią verta pamatyti, jei mėgsti kalnus, vynuogynus ir itališką istoriją.
Pradžia kalnuose
Viršutinėje savo tėkmės dalyje Adidžė yra laukinė – srauni, vingiuojanti tarp Dolomitų viršūnių. Čia mėgsta lankytis kalnų žygeiviai ir ekstremalaus sporto mėgėjai: galima plaukti baidarėmis ar tiesiog mėgautis panoraminiais takais.
Verona – miestas prie Adidžės
Vienas gražiausių momentų laukia Veronoje, kur upė vingiuoja per visą miestą, suformuodama natūralų lanką. Ant jos krantų stovi garsusis Arena di Verona amfiteatras, o tiltai jungia senąjį miestą su naujaisiais kvartalais. Čia pat gimė Romeo ir Džiuljeta – ir galbūt ne atsitiktinai, nes Adidžė įneša į miestą ypatingos romantikos.
Vyno regionai palei krantus
Žemupio dalyje Adidžės slėnis virsta tikru vynuogynų rojum. Čia gaminamas žymusis Valpolicella vynas. Jei keliaujate automobiliu ar dviračiu, galite sustoti vienoje iš mažųjų vyninių, pasimėgauti taurę vietinio raudonojo ir stebėti, kaip lėtai teka upė.
„Kai stovėjau ant Castelvecchio tilto Veronoje, Adidžės vanduo atrodė tarsi gyvas paveikslas. Miestas švytėjo vakaro šviesoje, o upė nešė ramybę. Tik tada supratau, kodėl Verona vadinama vienu romantiškiausių Italijos miestų.“ – Eglė, 35 m.
Adidžė – tai gamtos ir kultūros jungtis, kuri džiugina tiek nuotykių ieškotojus kalnuose, tiek romantikus miestuose.
Tevere, Dora Baltea ir kitos mažiau žinomos upės
Nors daug kas žino Padą, Tibrą ar Arno, Italijoje yra dar daugybė upių, kurios gali nustebinti keliautoją. Jos mažesnės, ramesnės, tačiau kartais būtent jose slypi tikroji Italijos dvasia.
Dora Baltea – kalnų upė, tinkama nuotykiams
Dora Baltea prasideda iš Mont Blanc ledynų ir yra viena mėgstamiausių ekstremalių sportų vietų šiaurės Italijoje. Čia renkasi baidarininkai, raftingo entuziastai ir adrenalino mėgėjai. Jei nori pajausti, ką reiškia laukinė stichija – ši upė kaip tik tau.
Brenta – Venecijos istorinis vandens kelias
Brentos upė jungia Padą su Venecija. Kadaise ja plaukė prabangios gondolos, kuriose Venecijos diduomenė vykdavo į savo vilas. Iki šiol galima leistis į kelionę palei upę ir pamatyti garsias Palladio vilas.
Liri ir Garigliano – Italijos pietų ramybė
Šios upės teka per mažiau lankomus Italijos pietinius regionus. Čia pajusite tikrą autentišką gyvenimą – mažus miestelius, ramius krantus, alyvmedžių laukus. Tai vietos, kuriose laikas teka lėtai, kaip ir pati upė.
Aktyvus turizmas prie mažųjų upių
Raftingas ir baidarės
Dora Baltea ir Noce upės – tikras iššūkis adrenalino mėgėjams. Sraunios kalnų upės siūlo nepamirštamus potyrius raftinguojant ar plaukiant baidarėmis.
Dviračių takai
Brentos slėnis jungia kalnus ir Veneciją. Čia rasite puikiai įrengtus dviračių takus, vedančius pro kalnų peizažus ir istorines vilas.
Piknikai ir gamtos stebėjimas
Pietų Italijos upių slėniai – ideali vieta ramiai praleisti dieną. Čia galima mėgautis pikniku alyvmedžių apsuptyje ar stebėti paukščius bei kalnų panoramą.
„Kai keliavome po Venecijos apylinkes, draugas pasiūlė sustoti prie Brentos. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad čia tiek istorijos ir grožio. Vila su sodais prie pat upės buvo viena gražiausių kelionės staigmenų.“ – Gabija, 29 m.
Didžiausių Italijos upių palyginimas
| Upė | Ilgis | Pagrindiniai miestai | Įdomybės |
|---|---|---|---|
| Po | 652 km | Turinas, Piacenza, Ferrara | Derlingas Pado slėnis, ryžių laukai, platus vandens turizmas |
| Tibras (Tevere) | 405 km | Roma | Istoriniai tiltai, kruizai po Romą, legendos apie Romulą ir Remą |
| Arno | 241 km | Florencija, Piza | Ponte Vecchio, pasviręs bokštas, menininkų įkvėpimas |
| Adidžė (Adige) | 410 km | Verona | Dolomitų vaizdai, Valpolicella vynas, Verona – Romeo ir Džiuljetos miestas |
| Brenta | 174 km | Bassano del Grappa, Venecija (apylinkės) | Palladio vilos, kelionės gondolomis, kultūriniai maršrutai |
Keliautojų atsiliepimai ir įspūdžiai
Nėra nieko vertingiau už tikrų žmonių patirtis. Kiekviena upė Italijoje turi savo veidą, o keliautojai dažnai pasakoja apie labai skirtingas emocijas.
„Kai pirmą kartą pamačiau Padą, nustebau jo didybe. Upė plati, galinga, ir viskas aplink ją atrodo taip gyva. Sėdėjau mažame Ferraros restoranėlyje su makaronų lėkšte, o už lango tekėjo Padas. Atrodė, kad tai – filmo scena.“ – Rasa, 38 m.
„Roma man patiko labiau ne dėl Koliziejaus, o dėl Tibro. Vieną vakarą tiesiog sėdėjau ant krantinės su vyno taure ir stebėjau, kaip miestas užmiega. Garsai susiliejo su vandens čiurlenimu – tokios ramybės nesu jautęs niekur kitur.“ – Andrius, 44 m.
„Florencijoje visi fotografuoja Duomą ar skulptūras, o man gražiausia buvo akimirka ant Ponte Vecchio. Gelato skonis, saulėlydis ir Arno upė po kojomis – visa tai užfiksavau savo širdyje. Jaučiu, kad dar sugrįšiu.“ – Indrė, 26 m.
„Verona buvo mūsų kelionės netikėtumas. Važiavome pamatyti Romeo ir Džiuljetos balkono, bet labiausiai įsiminė Adidžė. Kai vakare nuėjome prie upės, ji atrodė gyva, švytinti, o tiltai sukūrė magišką atmosferą.“ – Jonas, 30 m.
Tokie įspūdžiai rodo, kad Italijos upės ne tik gamtos reiškinys, bet ir emocijų, pojūčių šaltinis.
Kurią upę rinktis kelionei?
Keliaujant po Italiją, upės tampa ne tik kraštovaizdžio dalimi, bet ir kelionės vedliu.
| Upė | Ką patirsite |
|---|---|
| Po | Didybė, autentiški šiaurės Italijos skoniai, derlingas Pado slėnis |
| Tibras | Istorija ir legendos Romoje, tiltai kaip laiko vartai |
| Arno | Meno ir romantikos atmosfera Florencijoje bei Pizoje |
| Adidžė | Kalnų gaiva Dolomituose, romantiška Verona ir vyno slėniai |
| Brenta ir Dora Baltea | Ramybė, autentiški kaimeliai, mažiau turistų ir netikėti atradimai |
Kiekviena iš jų savaip ypatinga. Tad jei svarstai, kur pasukti kitą kartą keliaujant Italijoje – leisk upėms būti tavo kelionės kompasu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kuri Italijos upė tinkamiausia kruizui?
Tibras Romoje ir Padas šiaurėje siūlo kruizines keliones. Tibru galima plaukti pro pačius Romos tiltus, o Padas leidžia pažinti autentiškus mažus miestelius.
Ar galima maudytis Italijos upėse?
Daugelyje upių maudytis nerekomenduojama dėl srovės stiprumo (ypač Pade ir Adidžėje). Tačiau kalnuotose vietovėse prie mažesnių upelių galima rasti saugių vietų atsigaivinti.
Kada geriausias metas aplankyti upių regionus?
Pavasaris ir ruduo – patys tinkamiausi, nes oras švelnus, o turistų mažiau. Vasarą maloniausia lankytis kalnų upėse, žiemą – Veronoje ar Florencijoje pasimėgauti ramybe.
Ar prie upių yra dviračių takų?
Taip, ypač prie Pado ir Brentos upių. Šiaurės Italijoje dviračių takai palei upes puikiai sutvarkyti ir patrauklūs tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems keliautojams.
Kuri upė labiausiai patiks vaikams?
Vaikams įdomiausia aplankyti Arno pakrantes Florencijoje ir Pizoje dėl spalvingų tiltų bei linksmos atmosferos. Be to, prie mažųjų upių galima surengti pikniką ar trumpą žygį.
