Didžioji Kinijos siena – tai viena įspūdingiausių žmonijos sukonstruotų gynybinių sistemų, kurios ilgis siekia tūkstančius kilometrų. Ji buvo statoma tūkstančius metų ir tapo ne tik kariniu, bet ir kultūriniu simboliu, įkūnijančiu Kinijos civilizacijos ilgaamžiškumą ir išradingumą.
Ši siena jungia šimtus skirtingų statinių, pradedant ankstyvaisiais moliniais pylimais ir baigiant įspūdingais akmeniniais fortais. Nors ji dažnai įsivaizduojama kaip viena ištisinė struktūra, iš tiesų Didžioji Kinijos siena yra skirtingų laikotarpių ir dinastijų statybų rezultatas, apimantis įvairias atkarpas, bokštus ir įtvirtinimus.
Kodėl ji laikoma vienu įspūdingiausių architektūros stebuklų?
Didžioji Kinijos siena yra unikali ne tik dėl savo dydžio, bet ir dėl inžinerinių sprendimų, pritaikytų prie skirtingų geografinių sąlygų. Ji driekiasi per kalnus, dykumas ir upių slėnius, pritaikant skirtingas statybos technikas pagal vietovės ypatumus.
Pagrindinės priežastys, kodėl ši siena laikoma pasauliniu architektūros stebuklu:
- Milžiniškas ilgis – jos bendras ilgis, įskaitant visas istorines atkarpas, viršija 21 000 km.
- Statybos trukmė – ji buvo statoma daugiau nei 2 000 metų, pradedant III a. pr. Kr. ir baigiant XVI a.
- Inžinerinis meistriškumas – siena buvo statoma naudojant skirtingas technologijas, pritaikytas vietovei – nuo molinių pylimų iki akmens ir plytų mūrų.
- Istorinis ir kultūrinis palikimas – ši struktūra ne tik atliko gynybinę funkciją, bet ir tapo Kinijos civilizacijos vienybės simboliu.
Koks jos ilgis ir kur ji driekiasi?
Nors dažnai sakoma, kad Didžioji Kinijos siena yra apie 6 000 km ilgio, iš tikrųjų, jei skaičiuotume visas istorines jos dalis, ji siekia daugiau nei 21 196 km. Sienos atkarpos driekiasi per 15 šiuolaikinių Kinijos provincijų, įskaitant Pekino, Hebėjaus, Šansi, Šandongo ir Vidinės Mongolijos regionus.
Sienos ilgis ir sudėtingumas reiškia, kad ji buvo nuolat keičiama ir plečiama skirtingų dinastijų laikais, o šiandien daugelis jos segmentų yra išlikę tik fragmentiškai.
Didžiosios Kinijos sienos istorija
Didžioji Kinijos siena nėra vieno laikotarpio ar vienos dinastijos kūrinys – jos statybos vyko daugiau nei 2000 metų, keičiantis Kinijos valdovams ir gynybos strategijoms. Iš pradžių tai buvo pavieniai gynybiniai statiniai, tačiau laikui bėgant jie buvo sujungti į vieną grandinę, tapusią didžiausia gynybine sistema pasaulyje.
Kada ir kodėl pradėta statyti Didžioji Kinijos siena?
Sienos statybos prasidėjo III a. pr. Kr., kai pirmasis Kinijos imperatorius Qin Shi Huangdi įsakė sujungti skirtingas regionines sienas, siekiant apsaugoti naujai suvienytą imperiją nuo klajoklių genčių iš šiaurės. Mongolų ir kitų genčių puolimai kėlė nuolatinę grėsmę Kinijos civilizacijai, todėl buvo siekiama sukurti tvirtą gynybinę liniją, galinčią atlaikyti įsibrovėlius.
Tačiau pirmosios sienos buvo gana paprastos – jos buvo statomos iš sutankinto molio, akmenų ir medžio. Vėlesnės dinastijos papildė ir sustiprino sieną, paversdamos ją tuo įspūdingu statiniu, kurį žinome šiandien.
Kokie buvo pagrindiniai statybos etapai?
Didžiosios Kinijos sienos statybą galima suskirstyti į kelis pagrindinius laikotarpius:
- Ankstyvieji fragmentai (VII–III a. pr. Kr.) – įvairios karalystės statė gynybines sienas savo teritorijose.
- Qin dinastijos suvienijimas (III a. pr. Kr.) – pirmasis bandymas sujungti atskiras sienas į vientisą sistemą.
- Han dinastijos plėtra (II a. pr. Kr. – II a.) – siena buvo prailginta į vakarus, kad apsaugotų Šilko kelią.
- Ming dinastijos rekonstrukcija (XIV–XVII a.) – statybos pikas, kai buvo sukurta tvirčiausia ir labiausiai išlikusi sienos dalis.
Pirmieji sienos fragmentai – ankstyvosios gynybinės linijos
Prieš suvienijant Kiniją, atskiros valstybės jau buvo pradėjusios statyti sienas savo teritorijų apsaugai. Pavyzdžiui, Yan, Zhao ir Qin karalystės statė gynybinius pylimus, kad apsaugotų savo pasienius nuo klajoklių iš šiaurės.
Šios sienos buvo padarytos iš sutankinto molio, nes tai buvo lengviausiai prieinama medžiaga. Jos nebuvo itin tvirtos, tačiau pakankamai veiksmingos stabdant smulkesnius įsiveržimus.
Kai Qin Shi Huangdi suvienijo Kiniją 221 m. pr. Kr., jis įsakė sujungti šias sienas į vieną gynybinę sistemą. Šio laikotarpio siena buvo daugiausia pastatyta naudojant darbininkų rankų jėgą, o dėl ekstremalių sąlygų ir sunkių darbo sąlygų šimtai tūkstančių darbininkų mirė statybų metu.
Didžiausias plėtimasis Ming dinastijos laikais
Ming dinastijos (1368–1644) laikotarpiu Didžioji Kinijos siena įgijo savo galutinę formą. Ming valdovai, siekdami apsisaugoti nuo mongolų reidų, nusprendė sustiprinti ir išplėsti sieną, naudodami tvirtesnes statybines medžiagas – plytas ir akmenis.
Šio laikotarpio siena buvo ne tik ilgesnė, bet ir geriau apsaugota, nes buvo pastatyta daugybė stebėjimo bokštų, fortų ir kitų gynybinių įtvirtinimų. Ming laikais siena tapo ne tik gynybine struktūra, bet ir prekybos reguliavimo priemone, nes buvo kontroliuojami perėjimo punktai, mokesčiai ir prekybiniai ryšiai su šiaurės gentimis.
Architektūra ir struktūra
Didžioji Kinijos siena yra ne tik ilgiausias gynybinis statinys pasaulyje, bet ir sudėtinga inžinerinė sistema, pritaikyta skirtingoms gamtinėms sąlygoms. Per tūkstančius metų ji buvo tobulinama, kad užtikrintų kuo efektyvesnę apsaugą nuo įsibrovėlių ir veiktų kaip svarbi strateginė linija.
Kokios yra pagrindinės Didžiosios Kinijos sienos dalys?
Nors dažnai įsivaizduojama kaip vientisa siena, iš tikrųjų ji yra kompleksinė struktūra, sudaryta iš kelių pagrindinių dalių:
- Pagrindinė gynybinė siena – centrinis statinys, kuris driekiasi per kalnus, slėnius ir dykumas.
- Sargybos bokštai – kas kelis šimtus metrų išdėstyti bokštai, kuriuose buvo laikoma sargyba ir siunčiami signalai.
- Fortai ir kareivinės – strategiškai svarbiose vietose pastatyti įtvirtinimai, kuriuose gyveno ir treniravosi kariuomenė.
- Perėjimo vartai – kontrolės punktai, kuriuose vykdavo prekių ir karių judėjimas.
- Grioviai ir kitos kliūtys – natūralios ir dirbtinės kliūtys, kurios dar labiau apsunkindavo priešų įsiveržimą.
Sienos medžiagos ir statybos technikos
Kokios medžiagos buvo naudojamos skirtinguose regionuose?
Didžiosios Kinijos sienos statybai buvo naudojamos įvairios medžiagos, priklausomai nuo vietovės:
- Molis ir žemė – ankstyvosiose sienos dalyse, ypač dykumų regionuose, pagrindinė statybinė medžiaga buvo sutankintas molis ir smėlis.
- Akmenys – kalnuotose vietovėse, kur buvo sudėtinga transportuoti kitas medžiagas, statyboms naudoti natūraliai randami akmenys.
- Plytos ir kalkakmenis – Ming dinastijos laikotarpiu buvo naudojamos degtos plytos ir kalkakmenis, kurie suteikė sienai tvirtumo ir ilgaamžiškumo.
Kaip buvo statomi bokštai ir sienos fragmentai?
Statybininkai naudojo keletą inovatyvių metodų, kad užtikrintų sienos ilgaamžiškumą:
- Sutankinto molio technika – ankstyvieji statiniai buvo formuojami sluoksniuojant ir smarkiai spaudžiant molį, kad jis sukietėtų.
- Dvigubo sienų sluoksnio metodas – plytų siena buvo statoma su dvigubu sluoksniu, o tarpas tarp jų užpildytas žeme ar akmenimis, kad konstrukcija būtų tvirtesnė.
- Tiksli geografinė orientacija – siena buvo statoma taip, kad natūraliai pasinaudotų aplinkos pranašumais, pavyzdžiui, aukštumomis, upėmis ir stačiais šlaitais.
Gynybiniai bokštai ir fortai
Kokį vaidmenį atliko sargybos bokštai ir kaip jie veikė?
Sargybos bokštai buvo viena svarbiausių Didžiosios Kinijos sienos dalių, jų paskirtis:
- Signalų siuntimas – naudojant ugnies ir dūmų signalus, buvo galima greitai perduoti žinią apie artėjančius priešus.
- Sargybos postai – kariai nuolat stebėjo aplinką, kad pastebėtų bet kokius įsiveržimus.
- Amunicijos ir atsargų sandėliai – kai kurie bokštai buvo naudojami kaip sandėliai ginklams ir maisto atsargoms.
Kaip sienoje buvo integruoti fortai ir jų paskirtis?
Fortai buvo statomi strategiškai svarbiose sienos vietose ir atliko kelias funkcijas:
- Karinės bazės – fortuose gyveno kariuomenė, kuri buvo pasirengusi gintis nuo užpuolikų.
- Prekybos kontrolės centrai – kai kurios sienos dalys buvo naudojamos kaip muitinės punktai prekybininkams, keliaujantiems Šilko keliu.
- Pasitraukimo keliai – fortuose buvo įrengtos slaptos tunelių sistemos, leidžiančios kariams greitai pasitraukti arba persigrupuoti.
Didžiosios Kinijos sienos paskirtis
Nors Didžioji Kinijos siena dažniausiai suvokiama kaip gynybinė struktūra, per ilgą jos istoriją ji atliko įvairias funkcijas. Ji buvo ne tik karinis įtvirtinimas, bet ir politinė, ekonominė bei kultūrinė linija, skyrusi Kiniją nuo klajoklių genčių bei padėjusi reguliuoti prekybą.
Kokios buvo pagrindinės sienos funkcijos per visą jos istoriją?
Didžioji Kinijos siena buvo statoma su keliomis pagrindinėmis paskirtimis:
- Apsauga nuo įsibrovėlių – pagrindinis tikslas buvo apsisaugoti nuo šiaurės klajoklių, ypač mongolų ir kitų karingų genčių.
- Valstybės ribų kontrolė – siena tapo aiškia Kinijos imperijos riba, skiriančia ją nuo svetimų teritorijų.
- Prekybos ir migracijos reguliavimas – per sienos perėjimo punktus buvo kontroliuojamas žmonių ir prekių judėjimas, ypač Šilko kelio regione.
- Karinės strategijos dalis – siena buvo ne tik fizinė kliūtis priešams, bet ir sudėtinga gynybinė sistema su fortais ir slaptomis pabėgimo trasomis.
- Kultūrinė ir politinė simbolika – laikui bėgant, siena tapo Kinijos vienybės ir didybės simboliu.
Karinis gynybos įtvirtinimas
Kaip siena padėjo apsisaugoti nuo mongolų ir kitų užkariautojų?
Didžioji Kinijos siena buvo pagrindinis Kinijos gynybos įtvirtinimas nuo klajoklių genčių, kurios reguliariai puldinėjo šalies šiaurines teritorijas. Siena neleido priešams lengvai prasiskverbti į Kinijos gilumą, nes:
- Ji veikė kaip fizinė kliūtis, sulėtinanti priešų judėjimą ir suteikianti Kinijos kariams pranašumą.
- Sargybos bokštai ir fortai leido kariams stebėti priešų judėjimą ir greitai reaguoti į puolimus.
- Signalų sistema (ugnies ir dūmų signalai) leido kariuomenei greitai perduoti informaciją ir pasirengti gynybai.
Tačiau, nepaisant sienos efektyvumo, ji nebuvo visiškai neįveikiama. Mongolai, vadovaujami Čingischano ir vėliau jo įpėdinių, sugebėjo peržengti sieną ir užkariauti Kiniją, įkurdami Juanų dinastiją. Tai parodė, kad net ir pati įspūdingiausia gynybinė struktūra nėra visiškai nepažeidžiama.
Kokie buvo pagrindiniai puolimai ir ar siena juos atlaikė?
Nors siena buvo stipri apsauga, istorijoje buvo keli svarbūs puolimai, kuriuos priešai sugebėjo įveikti:
- Mongolų įsiveržimas (XIII a.) – Čingischano kariuomenė sugebėjo rasti silpnų vietų sienoje ir užimti Kiniją.
- Mandžiūrų invazija (XVII a.) – Ming dinastijos laikais siena buvo stipriausia, tačiau mandžiūrai sugebėjo papirkti sienos gynėjus ir prasiveržti į Kiniją, galiausiai įkurdami Čingų dinastiją.
Tai rodo, kad nors Didžioji Kinijos siena buvo efektyvi, ji negalėjo visiškai apsaugoti nuo užkariavimo, ypač kai priešai pasinaudodavo diplomatija ar korupcija.
Prekybos ir kultūros įtaka
Kaip siena veikė kaip prekybos maršruto dalis?
Nors Didžioji siena buvo gynybinė struktūra, ji taip pat atliko prekybos reguliavimo funkciją. Per tam tikras sienos atkarpas ėjo garsusis Šilko kelias, jungęs Kiniją su Europa, Vidurio Azija ir Artimaisiais Rytais.
- Prekybos vartai – tam tikrose sienos vietose buvo įrengti vartai, kur prekybininkai galėjo kirsti sieną mainams su šiaurės gentimis.
- Mokesčių rinkimas – perėjimo punktuose buvo renkamas mokestis už prekių gabenimą, kas tapo svarbiu pajamų šaltiniu valstybei.
- Prekybos apribojimai – siena padėjo Kinijos valdovams kontroliuoti, kokios prekės gali patekti į imperiją, apsaugant vietinę ekonomiką.
Kaip ji tapo politine ir kultūrine Kinijos simbolika?
Laikui bėgant, Didžioji Kinijos siena tapo ne tik kariniu statiniu, bet ir vienybės, galybės bei civilizacijos pasiekimų simboliu. Ji simbolizavo Kinijos gebėjimą apsisaugoti nuo priešų ir išsaugoti savo kultūrinį bei politinį identitetą.
Ming dinastijos laikais siena tapo nacionalinio prestižo ženklu, o šiandien ji yra viena iš garsiausių pasaulio kultūros paveldo vietų, pritraukianti milijonus lankytojų.
Didžioji Kinijos siena šiandien
Didžioji Kinijos siena yra vienas iš labiausiai atpažįstamų ir lankomiausių pasaulio kultūros paveldo objektų. Nors per daugelį amžių didelė sienos dalis sunyko arba buvo sunaikinta, kai kurios jos atkarpos išliko ir yra kruopščiai restauruojamos. Šiandien ji ne tik pritraukia milijonus turistų, bet ir yra Kinijos nacionalinės tapatybės simbolis.
Kiek sienos išliko iki šių dienų?
Nors bendra Didžiosios Kinijos sienos istorinių segmentų ilgis viršija 21 000 km, didelė dalis šios struktūros per amžius sunyko. Remiantis Kinijos kultūros paveldo departamento duomenimis, išlikę tik apie 30% sienos, o kai kurios jos dalys yra taip apgriuvusios, kad sunkiai atpažįstamos.
Didžiausia ir geriausiai išsilaikiusi sienos dalis yra ta, kuri buvo pastatyta Ming dinastijos laikotarpiu (XIV–XVII a.). Tai yra labiausiai lankoma ir turistams pritaikyta atkarpa.
Kokios jos dalys yra labiausiai lankomos?
Turistams labiausiai patrauklios yra Pekino ir aplinkinių regionų sienos atkarpos, nes jos yra lengvai pasiekiamos ir gerai išsilaikiusios.
Populiariausios lankytinos Didžiosios Kinijos sienos dalys:
- Badaling (八达岭) – tai garsiausia ir labiausiai lankoma sienos atkarpa, esanti maždaug 70 km nuo Pekino. Ji yra gerai išsilaikiusi ir lengvai prieinama turistams.
- Mutianyu (慕田峪) – mažiau perpildyta, tačiau įspūdinga atkarpa su autentiška architektūra ir puikiai restauruotais bokštais.
- Jinshanling (金山岭) – viena iš vaizdingiausių sienos dalių, turinti tiek restauruotų, tiek autentiškų atkarpų. Tai populiari vieta žygių entuziastams.
- Jiayuguan (嘉峪关) – vakarinė Didžiosios sienos dalis, esanti Gobio dykumoje. Tai viena iš seniausių Ming dinastijos sienos dalių.
- Simatai (司马台) – autentiška ir gana stati atkarpa, kurioje turistai gali patirti originalios sienos statybų iššūkius.
Šios sienos dalys yra pritaikytos lankytojams – jose įrengti pėsčiųjų takai, informaciniai centrai, o kai kuriose net galima pasikelti lynų keltuvais.
Kaip ji prižiūrima ir saugoma?
Kinijos vyriausybė ir tarptautinės organizacijos, tokios kaip UNESCO, deda pastangas, kad išlikusios sienos dalys būtų apsaugotos ir tinkamai prižiūrimos. 1987 m. Didžioji Kinijos siena buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, o tai padėjo pritraukti tarptautinį dėmesį jos išsaugojimui.
Tačiau sienos apsauga susiduria su dideliais iššūkiais:
- Natūralus irimas – lietus, vėjas ir kiti gamtiniai veiksniai sukelia eroziją ir lėtai naikina sienos struktūrą.
- Turizmas – milijonai turistų kasmet lanko Didžiąją sieną, o tai daro poveikį jos išlikimui.
- Žmonių veikla – kai kuriose kaimo vietovėse vietiniai gyventojai naudoja senosios sienos akmenis savo namų statybai.
Iššūkiai išsaugojimui ir restauracijai
Kadangi didelė sienos dalis yra sunykusi, jos restauracija yra sudėtingas procesas. Kai kuriose vietose bandyta ją atkurti, tačiau ne visos restauracijos buvo sėkmingos – kai kurie modernūs sienos pataisymai sulaukė kritikos dėl pernelyg naujai atrodančių struktūrų, neatitinkančių originalios architektūros.
Kinijos valdžia ėmėsi griežtesnių priemonių siekiant apsaugoti Didžiąją sieną:
- 2006 m. buvo priimtas „Didžiosios sienos apsaugos įstatymas”, draudžiantis neteisėtą sienos griovimą ar jos akmenų vagystę.
- Kai kurios atokios sienos dalys buvo uždarytos nuo turistų, kad būtų apsaugotos nuo dar didesnio irimo.
- Vykdomos modernios skaitmeninės dokumentacijos programos, kad būtų sukurta tiksli sienos trimačio modelio rekonstrukcija.
Mitos ir legendos apie Didžiąją Kinijos sieną
Didžioji Kinijos siena ne tik įspūdingas inžinerinis statinys, bet ir daugelio mitų bei legendų objektas. Per tūkstančius metų žmonės sukūrė daugybę pasakojimų apie jos statybą, gynybines galimybes ir netgi mistines savybes. Kai kurie iš šių mitų yra paremti tikrais faktais, o kiti – tik romantizuoti pasakojimai, kurie laikui bėgant tapo Kinijos kultūrinio paveldo dalimi.
Ar Didžioji Kinijos siena matoma iš kosmoso?
Vienas iš populiariausių mitų teigia, kad Didžioji Kinijos siena yra vienintelis žmogaus sukurtas objektas, matomas iš kosmoso. Šis teiginys dažnai pasirodo vadovėliuose ir populiariojoje kultūroje, tačiau mokslininkai ir astronautai jį paneigė.
- NASA ir astronautų liudijimai – daugelis astronautų, tarp jų ir garsusis Neil Armstrong, patvirtino, kad Didžioji Kinijos siena nėra matoma plika akimi iš Mėnulio ar tolimesnės Žemės orbitos.
- Kodėl ji nėra matoma? – nors siena yra labai ilga, ji taip pat yra siaura (vidutiniškai apie 6–7 metrus pločio), todėl susilieja su aplinkiniu kraštovaizdžiu.
- Iš arti, su padidinimo priemonėmis – iš žemesnės Žemės orbitos, naudojant specialius optinius prietaisus, galima įžiūrėti kai kurias sienos dalis, bet ji nėra aiškiai matoma kaip dideli miestai ar kiti žmogaus sukurti objektai.
Taigi, nors šis mitas yra plačiai paplitęs, jis neturi mokslinio pagrindo.
Kokios legendos ir pasakojimai susiję su sienos statyba?
Per ilgus šimtmečius žmonės kūrė legendas apie Didžiąją Kinijos sieną, jos statybas ir žmones, dirbusius prie jos. Kai kurios istorijos tapo neatsiejama Kinijos kultūros dalimi.
Meng Jiang Nu legenda – tragiška meilės istorija
Tai viena iš garsiausių legendų, susijusių su Didžiosios Kinijos sienos statyba. Ji pasakoja apie jauną moterį vardu Meng Jiang Nu, kurios vyrą Qin dinastijos laikais prievarta paėmė dirbti prie sienos statybų.
- Jos vyras mirė statybų metu, kaip ir daugybė kitų darbininkų, tačiau jai niekas apie tai nepranešė.
- Kai Meng Jiang Nu atvyko jo ieškoti, ji sužinojo, kad jis buvo palaidotas sienos pamatuose.
- Jos sielvartas buvo toks stiprus, kad ji ilgai verkė, kol dalis sienos sugriuvo, atidengdama jos vyro palaikus.
Ši istorija simbolizuoja prievartą, kurią patyrė tūkstančiai žmonių per sienos statybas, ir tapo viena garsiausių kinų liaudies pasakų.
Vaikštančios sielos legenda
Pasak kitos legendos, Didžiosios Kinijos sienos teritorijoje klaidžioja tūkstančių darbininkų sielos. Kadangi statybų metu daugelis žmonių žuvo nuo sunkaus darbo, bado ar ligų, buvo tikima, kad jų dvasios vis dar klaidžioja palei sieną, saugodamos ją nuo priešų.
Ši legenda ypač gaji tarp vietinių gyventojų, gyvenančių netoli mažiau lankomų sienos dalių, kuriose dažnai girdimi nepaaiškinami garsai ar matomi šešėliai naktį.
Ar Didžiojoje Kinijos sienoje tikrai palaidoti darbininkai?
Tai dar vienas mitas, kurio kilmė siekia Qin dinastijos laikus. Daugelis žmonių tiki, kad statytojai, mirę dirbdami prie sienos, buvo palaidoti tiesiai po jos pamatais. Tačiau archeologiniai tyrimai rodo, kad tai greičiausiai nėra tiesa.
- Nėra masinių kapų – tyrinėjant sienos pamatus nebuvo rasta masinių darbininkų palaikų, todėl ši legenda tikriausiai yra mitas.
- Tikėtina, kad mirusieji buvo palaidoti kitose vietose – Qin dinastijos įrašai rodo, kad mirę darbininkai greičiausiai buvo palaidoti netoliese esančiose kapinėse.
- Kodėl šis mitas atsirado? – kadangi statybos sąlygos buvo sunkios ir daugelis darbininkų mirė, ši istorija greičiausiai atsirado kaip liaudies pasakojimas, perteikiantis jų kančias.
Dažniausiai užduodami klausimai apie Didžiąją Kinijos sieną
Didžioji Kinijos siena yra vienas žymiausių istorinių statinių pasaulyje, todėl apie ją kyla daug klausimų. Šiame skyriuje atsakome į dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su jos statyba, paskirtimi ir dabartine būkle.
Kiek žmonių dalyvavo sienos statybose?
Tikslus skaičius nėra žinomas, tačiau manoma, kad per kelis tūkstančius metų prie Didžiosios Kinijos sienos statybų dirbo milijonai žmonių.
- Qin dinastijos laikotarpiu (III a. pr. Kr.) – istorikai spėja, kad dirbo apie 300 000 darbininkų, įskaitant valstiečius, kalinius ir kariuomenę.
- Ming dinastijos laikais (XIV–XVII a.) – statybose dalyvavo šimtai tūkstančių darbininkų, o tam tikrais laikotarpiais buvo mobilizuojama net iki 1,5 milijono žmonių.
- Daug žmonių mirė statybų metu – nepalankios sąlygos, sunkus darbas ir ligos lėmė didelį mirtingumą tarp darbininkų.
Kodėl siena nėra vientisa?
Dažnai manoma, kad Didžioji Kinijos siena yra viena ištisinė struktūra, tačiau iš tikrųjų ji susideda iš daugelio atskirų segmentų, pastatytų skirtingais laikotarpiais.
- Skirtingos dinastijos statė skirtingas sienos dalis, todėl kai kurios jų niekada nebuvo sujungtos.
- Gamtinės kliūtys, tokios kaip upės ir kalnai, natūraliai veikė kaip papildoma apsauga, todėl kai kuriose vietose nereikėjo statyti vientisos sienos.
- Kai kurios sienos dalys buvo apleistos arba nugriautos po to, kai jos prarado savo karinę paskirtį.
Kiek Didžiosios sienos yra išlikę iki šių dienų?
Iš daugiau nei 21 000 km sienos, šiandien išlikę tik apie 30%, o kai kurios atkarpos yra apgriuvusios ir sunkiai atpažįstamos.
- Geriausiai išsilaikiusios sienos dalys yra Pekino ir aplinkinių regionų teritorijose (pvz., Badaling, Mutianyu).
- Atokiose vietovėse, ypač dykumų ir kalnų regionuose, siena yra labai sunykusi.
- Natūrali erozija, žmonių veikla ir klimato sąlygos daro didelę žalą išlikusioms sienos dalims.
Ar tikrai Didžioji Kinijos siena apsaugojo Kiniją nuo įsibrovėlių?
Nors siena buvo veiksminga apsauga nuo mažesnių reidų, ji nebuvo visiškai neįveikiama.
- Mongolai ir mandžiūrai sugebėjo įveikti sieną, naudodami diplomatiją, papirkinėdami sargybinius ar rasdami silpnų sienos vietų.
- Siena buvo efektyvesnė kaip perspėjimo ir sulėtinimo sistema, leidžianti Kinijos kariams pasiruošti gynybai.
- Ming dinastijos laikais siena padėjo sustiprinti šalies sienas ir kontroliuoti įvažiavimą į Kiniją.
Kokia yra Didžiosios Kinijos sienos kultūrinė reikšmė?
Didžioji Kinijos siena ne tik buvo gynybinis statinys, bet ir tapo:
- Kinijos vienybės simboliu – ji rodo šalies gebėjimą apsisaugoti ir išlaikyti savo teritoriją.
- Nacionaliniu pasididžiavimu – šiandien siena yra viena iš labiausiai lankomų turistinių vietų Kinijoje.
- UNESCO pasaulio paveldo objektu – 1987 m. ji buvo įtraukta į saugomų istorinių objektų sąrašą.
Kiek laiko trunka pasivaikščiojimas Didžiąja siena?
Viskas priklauso nuo pasirinktos atkarpos:
- Badaling atkarpa – 1–2 valandos lengvam pasivaikščiojimui.
- Mutianyu atkarpa – 2–3 valandos, nes ši dalis turi daugiau įkalnių ir laiptų.
- Jinshanling-Simatai žygis – 4–5 valandos tiems, kurie nori patirti labiau autentišką sienos kelionę.
- Visos sienos perėjimas – jei kas nors bandytų nueiti visą sienos ilgį (apie 21 000 km), tai užtruktų daugiau nei 500 dienų, vaikštant kasdien po 40 km!
Apibendrinimas
Didžioji Kinijos siena yra ne tik istorinis inžinerijos šedevras, bet ir turtinga paslaptimis bei legendomis. Ji išliko kaip Kinijos galios simbolis, o nepaisant didelių jos dalių sunykimo, ji vis dar pritraukia milijonus lankytojų iš viso pasaulio.
