Didžioji Kinijos lyguma (taip pat vadinama Kinijos žemutine lyguma arba Huaibei lyguma) – tai viena svarbiausių geografinių ir ekonominių teritorijų Kinijoje. Ši derlinga ir tankiai apgyvendinta lyguma laikoma Kinijos civilizacijos lopšiu, nes būtent čia prieš tūkstančius metų pradėjo kurtis pirmosios gyvenvietės ir formuotis senovės kinų kultūra.
Geografinė padėtis ir dydis
Didžioji Kinijos lyguma yra rytinėje šalies dalyje, tarp Geltonosios (Huang He) ir Jangdzės (Chang Jiang) upių. Ji tęsiasi nuo Pekino šiaurėje iki Šanchajaus pietuose, apimdama dalį šių provincijų:
- Hebėjaus
- Šandongo
- Henano
- Anhui
- Dziangsu
Jos plotas siekia daugiau nei 400 000 km², todėl tai yra didžiausia lyguma Kinijoje ir viena didžiausių Azijoje.
Derlingumas ir žemės ūkis
Didžioji Kinijos lyguma yra viena derlingiausių teritorijų šalyje. Čia vyrauja aliuminis dirvožemis (lesas), kuris pasižymi geromis drėgmės ir maistinių medžiagų laikymo savybėmis. Būtent todėl lyguma nuo seniausių laikų buvo naudojama žemės ūkiui, o iki šiol išlieka svarbia Kinijos „grūdų klėtimi“.
Pagrindiniai auginami augalai:
- Kviečiai
- Ryžiai (pietinėje lygumos dalyje)
- Sojos pupelės
- Kukurūzai
- Medvilnė
- Rapsai
Dėl gero klimato ir upių tinklo, šiame regione dažnai taikomas dvigubo derliaus ciklas, kai per metus nuimami net du derliai.
Upės ir drėkinimo reikšmė
Lygumą maitina kelios svarbios upės, ypač:
- Geltonoji upė (Huang He) – istoriškai vadinama „Kinijos motina“, tačiau dažnai sukeldavo katastrofiškus potvynius.
- Huai upė
- Jangdzė upė (Chang Jiang) – didžiausia Azijos upė, esanti pietinėje lygumos dalyje.
Dėl upių tinklo ši lyguma labai tinkama drėkinamam žemės ūkiui, tačiau taip pat nuolat kyla potvynių grėsmė, dėl kurios per šimtmečius kilo ne vienas katastrofiškas įvykis.
Istorinė reikšmė
Didžioji Kinijos lyguma laikoma seniausiu ir svarbiausiu Kinijos civilizacijos centru. Būtent čia prieš daugiau nei 4000 metų atsirado ankstyvosios žemdirbių bendruomenės, kurios vėliau išsivystė į pirmąsias karalystes ir miestus.
Pagrindiniai istoriniai faktai:
- Šiame regione formavosi Šangų ir Džou dinastijos.
- Lygumoje augo senieji miestai, tokie kaip Luojangas ir Kaifengas.
- Čia vyko daugelis svarbiausių istorinių Kinijos mūšių ir reformų.
Dėl savo derlingumo ir strateginės padėties lyguma visais laikais buvo politinių kovų epicentras. Kas kontroliavo šią teritoriją – dažnai valdydavo visą Kiniją.
Gyventojų tankumas ir urbanizacija
Didžioji Kinijos lyguma yra vienas tankiausiai apgyvendintų regionų ne tik Kinijoje, bet ir pasaulyje. Čia gyvena šimtai milijonų žmonių. Miestai išsidėstę tankiai, o žemės ūkio kaimai vis dar užima didelius plotus tarp urbanizuotų teritorijų.
Didieji miestai lygumoje:
- Pekinas – šalies sostinė
- Tianjinas
- Džinanis
- Čengdžou
- Nandzingas
- Šanchajus – pietiniame lygumos pakraštyje
Šie miestai atlieka svarbų vaidmenį šalies ekonomikoje, o kartu su žemės ūkiu sudaro stiprią ekonominę ašį.
Klimatas ir sezonai
Lygumos klimatas yra vidutinio kontinentinio tipo, šiaurinėje dalyje žiemos gana šaltos, o vasaros – karštos ir drėgnos. Pietuose klimatas pereina į subtropinį, todėl ten auginami net ir du ryžių derliai per metus.
Pagrindiniai klimato bruožai:
- Žiemos: sausos, vėsios
- Vasaros: karštos, dažni liūčių periodai
- Pavasaris/ruduo: švelnūs, palankūs žemės ūkio darbams
Ekologiniai iššūkiai
Didelė žemės ūkio plėtra ir intensyvi urbanizacija kelia ekologines problemas. Tarp jų:
- Dirvožemio erozija
- Vandens tarša nuo trąšų ir pesticidų
- Potvyniai dėl intensyvios upių reguliacijos
- Oro tarša dėl pramonės koncentracijos
Kinijos vyriausybė aktyviai investuoja į aplinkosaugos projektus, drėkinimo sistemų modernizavimą bei tvaraus ūkininkavimo skatinimą.
Išvada
Didžioji Kinijos lyguma – tai ne tik geografinė sritis, bet ir Kinijos širdis, kur susikerta istorija, žemės ūkis, ekonomika ir milijonų žmonių gyvenimas. Tai vieta, kur prasidėjo senovės kinų civilizacija, ir kur iki šiol formuojasi šiuolaikinė Kinija. Lyguma išlieka viena svarbiausių šaliai strateginių teritorijų – tiek dėl savo ekonominės vertės, tiek dėl kultūrinio ir istorinės reikšmės.
