Kinija – milžiniška valstybė su itin įvairia gamta, o upės čia visada turėjo ypatingą reikšmę. Nuo seniausių laikų jos buvo pagrindinis gyvenviečių formavimosi veiksnys, žemės ūkio vystymosi šaltinis, kultūros ir religijos simbolis bei strateginis transporto kelias. Šalies upės maitina miestus, drėkina laukus ir jungia regionus. Kai kurios jų žinomos visame pasaulyje – tiek dėl savo ilgio, tiek dėl istorinio ar kultūrinio vaidmens.
Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausias Kinijos upes, jų reikšmę gamtai, žmonėms ir visai šaliai.
Jangdzė upė (Chang Jiang) – ilgiausia upė Azijoje
Ilgis: apie 6 300 km
Kilmė: Tibeto plynaukštė
Žiotys: Rytų Kinijos jūra (netoli Šanchajaus)
Jangdzė – ne tik ilgiausia Kinijos, bet ir visa Azijos ilgiausia upė, tekanti per šalies centrą iš vakarų į rytus. Ši upė laikoma ekonomine šalies ašimi – aplink ją išsidėstę milijonai žmonių, didžiuliai miestai (Čongčingas, Uhanas, Nandzingas, Šanchajus), dirbami laukai ir pramonės centrai.
Kodėl Jangdzė tokia svarbi?
- Ji tiekia vandenį milijonams žmonių.
- Vyksta intensyvi laivyba – tai viena pagrindinių vidaus transporto arterijų.
- Jos baseine užauginama didelė dalis ryžių ir kitų žemės ūkio produktų.
- Čia įrengta Didžioji Trijų tarpeklių užtvanka – galingiausia hidroelektrinė pasaulyje.
Tačiau Jangdzė taip pat kenčia nuo užterštumo, potvynių ir ekosistemų nykimo, todėl vyriausybė įgyvendina ekologines atkūrimo programas.
Geltonoji upė (Huang He) – Kinijos civilizacijos lopšys
Ilgis: apie 5 464 km
Kilmė: Tibeto kalnai
Žiotys: Geltonoji jūra
Huang He, arba Geltonoji upė, laikoma „Kinijos motina“ – būtent jos slėnyje atsirado pirmosios kinų civilizacijos. Ji teka per Didžiąją Kinijos lygumą, kur nuo seniausių laikų klestėjo žemdirbystė, o aplink ją kūrėsi tokios galingos dinastijos kaip Šangai ir Džou.
Upės vanduo yra geltonos spalvos dėl itin daug smulkios nuosėdų (leso), kurios plukdomos iš Šiaurės Kinijos. Šios nuosėdos ne tik padaro upę derlingą, bet ir sukelia grėsmę – dėl jų upės vaga dažnai kyla aukščiau aplinkinių laukų, o tai lemia katastrofiškus potvynius.
Per istoriją Geltonoji upė ne kartą keitė savo vagą, nusinešdama tūkstančius gyvybių ir naikindama ištisas gyvenvietes. Dėl to ji dar vadinama ir „Sielvarto upe“.
Perlų upė (Zhu Jiang) – pietinės Kinijos ekonomikos variklis
Ilgis: apie 2 400 km (su atšakomis)
Žiotys: Pietų Kinijos jūra (netoli Honkongo)
Perlų upė – tai didžiausia Pietų Kinijos upė, kurios baseinas apima Guangdžou, Šendženo, Honkongo ir kitus sparčiai augančius miestus. Ši upė nėra tokia sena ar simboliška kaip Jangdzė ar Huang He, tačiau jos ekonominė reikšmė milžiniška.
Perlų upės delta yra vienas sparčiausiai augančių urbanistinių regionų pasaulyje – čia koncentruota daug pramonės, logistikos ir technologijų centrų. Upė labai svarbi ir laivybai bei eksportui.
Mekongo upė (Lan Cang Jiang Kinijoje) – tarptautinė upė
Ilgis: apie 4 350 km (iš jų apie 2 000 km – Kinijoje)
Kilmė: Tibeto plynaukštė
Nors Mekongo upė labiau žinoma kaip Pietryčių Azijos upė, jos aukštupys teka per pietvakarinę Kinijos dalį – Junano provinciją, kur upė vadinama Lan Cang Jiang.
Mekongo upė Kinijoje yra labai svarbi hidroenergetikai – čia pastatytos kelios hidroelektrinės, kurios tiekia energiją regionams. Tačiau tai sukėlė tarptautinių ginčų su žemupio šalimis (Laosu, Kambodža, Vietnamu), nes vandens srautų reguliavimas daro poveikį visam upės baseinui.
Amūro upė (Heilong Jiang) – šiaurinis pasienis
Ilgis: apie 4 444 km
Funkcija: natūrali siena tarp Kinijos ir Rusijos
Amūras teka palei Kinijos ir Rusijos sieną, šiaurės rytų Kinijoje. Upė svarbi tiek geografiškai, tiek politiškai – ji sudaro natūralią ribą tarp dviejų šalių.
Vandeninga ir svarbi vietinei ekosistemai, upė taip pat naudojama žvejybai ir regioninei laivybai. Jos baseine gyvena ir viena rečiausių rūšių – Amūro tigras.
Upės ir jų kultūrinė reikšmė
Kinų kultūroje upės laikomos gyvybės šaltiniais ir dažnai personifikuojamos kaip dvasios ar dievybės. Nuo senų laikų jos buvo šventyklų, festivalių ir apeigų dalis.
Pavyzdžiui, Drakonų valčių festivalis, švenčiamas per vasarą, yra skirtas upėms pagerbti – žmonės dalyvauja lenktynėse, plaukioja valtimis ir aukoja maistą upių dvasioms.
Ekologiniai iššūkiai
Kinijos upės susiduria su rimtais ekologiniais iššūkiais:
- Pramoninė tarša – daug upių kenčia nuo sunkiųjų metalų ir cheminių medžiagų iš pramonės.
- Hidroelektrinių statyba – tai keičia natūralų upių srautą ir paveikia ekosistemas.
- Užtvankos – kelia riziką dėl potvynių, tačiau reikalingos energijai ir sausroms valdyti.
- Klimato kaita – paveikia upių lygį, ypač Tibeto ledynų regionuose, kur kyla daug upių.
Išvada
Kinijos upės yra daugiau nei geografijos objektai – jos yra šalies istorijos, kultūros, ekonomikos ir gyvenimo būdo dalis. Nuo senovės imperijų laikų iki šiuolaikinių megamiesčių, upės ir toliau formuoja Kinijos peizažą ir žmonių gyvenimus. Kiekviena upė turi savo istoriją, savitą charakterį ir svarbą, o jų pažinimas padeda giliau suprasti šią sudėtingą ir įspūdingą šalį.
