Kai pirmą kartą išgirdau, kad Indonezija planuoja perkelti savo sostinę iš Džakartos, atrodė, jog tai – tik dar viena ambicinga Azijos vizija. Tačiau keliaujant po šią nepaprastai įvairią šalį, supranti, kad sprendimas gimė iš būtinybės, o ne kaprizo. Džakarta, kuri jau dešimtmečius dūsta nuo spūsčių, oro taršos ir lėtai grimzta po vandeniu, tiesiog nebegali išlaikyti milžiniško gyventojų srauto. Nusantara – naujasis sostinės vardas – tarsi pažadas pradėti švarų lapą.
Kelionių metu dažnai matau, kaip miestuose keičiasi ritmas, kai jie plečiasi, tampa triukšmingi ir praranda pusiausvyrą. Džakartoje šis jausmas ypač stiprus: milijonai motociklų, nuolat skubantys žmonės, tvankus oras, o vos už kelių kilometrų – jau užlietos pakrantės. Tuo tarpu Nusantara žada būti miestu, kuriame architektūra derės su gamta, o švarus oras ir tvarumas taps kasdienybe.
Indoneziečiai kalba apie šį projektą su pasididžiavimu ir viltimi – tarsi tai būtų visos tautos atgimimo simbolis. O man, kaip keliautojai, tai skamba kaip unikali proga stebėti, kaip gimsta miestas nuo nulio – žalias, modernus ir kupinas pažadų.
Kodėl Indonezija nusprendė perkelti sostinę iš Džakartos?
Džakarta – tai miestas, kuris ilgą laiką buvo ne tik Indonezijos širdis, bet ir jos didžiausias galvos skausmas. Įsikūrusi Javos saloje, viena tankiausiai apgyvendintų teritorijų pasaulyje, ši sostinė jau seniai susiduria su infrastruktūros griūtimi. Nuolat augantis gyventojų skaičius, transporto spūstys, oro tarša ir klimato pokyčiai pavertė Džakartą miestu, kuriame gyventi darosi vis sunkiau. Dalis miesto kasmet grimzta po vandeniu – per pastaruosius kelis dešimtmečius jūros lygis pakilo tiek, kad kai kurie šiauriniai rajonai dabar stovi po vandeniu net 2 metrus.
Indonezijos prezidentas Joko Widodo dar 2019 m. paskelbė, kad sostinė bus perkelta į Borneo salą, kur klimatas stabilesnis, o gamta – dar nepažeista urbanizacijos. Šis sprendimas nebuvo spontaniškas. Jis grindžiamas keliais aiškiais tikslais: išgelbėti Džakartą nuo visiško žlugimo, paskirstyti ekonominį aktyvumą visoje šalyje ir sukurti tvarų miestą, kuris galėtų tapti pavyzdžiu visam pasauliui.
„Džakarta tiesiog pervargusi. Ji nebegali kvėpuoti. Nusantara yra mūsų šansas atgimti“, – sakė prezidentas Joko Widodo kalboje, kuria pristatė naujojo miesto projektą.
Ekonomistai pažymi, kad šis sprendimas ne tik aplinkosauginis, bet ir politinis. Džakarta – Javos saloje, kur koncentruojasi didžioji dalis šalies turto ir valdžios. Nusantara, esanti Borneo saloje, leis subalansuoti šalies vystymąsi ir įtraukti regionus, kurie iki šiol buvo mažiau išvystyti.
Kelionių žvilgsniu žiūrint, tai nepaprastai įdomus momentas – juk retai pasaulyje galima matyti, kaip valstybė realiai perkelia savo širdį į kitą vietą. Džakarta liks svarbi, bet Nusantara taps naujuoju pasididžiavimo simboliu – žaliu, moderniu, futuristiniu miestu, kuris turėtų įkvėpti ir keliautojus, ir vietinius.
Kas yra Nusantara – naujosios sostinės vizija ir vieta žemėlapyje
Pavadinimas „Nusantara“ indoneziečių kalboje reiškia „salynas“ – tai poetiškas simbolis, apibūdinantis visą šalį, sudarytą iš daugiau nei 17 tūkstančių salų. Naujoji sostinė įsikurs Rytų Kalimantane, Borneo salos dalyje, apsuptoje tankių atogrąžų miškų, upių ir kalvų. Tai vieta, kur žmogus dar ne viską pertvarkė pagal savo poreikius – gamta čia vis dar kalba garsiau už automobilių triukšmą.
Planuojama, kad Nusantara taps „miestu miške“, kur 75 % teritorijos išliks žalia. Statytojai siekia sukurti miestą, kuriame technologijos tarnaus žmogui, o ne atvirkščiai – nuo saulės energijos sistemų iki lietaus vandens surinkimo tinklų. Gatvėse bus daugiau pėsčiųjų zonų nei automobilių kelių, o kiekvienas rajonas turės savo ekologišką transportą – elektrinius autobusus, dviračius, net autonominius mikrobusus.
„Tai bus ne tik nauja sostinė, bet ir laboratorija ateities miestų idėjoms“, – sakė projektą kuruojantis architektas Bambang Susantono.
Nusantara bus pastatyta strategiškai – maždaug viduryje šalies, kad būtų pasiekiama tiek iš vakarinių, tiek iš rytinių regionų. Šis sprendimas turėtų sustiprinti šalies vienybę, nes daugelis indoneziečių jaučiasi gyvenantys „toliau nuo valdžios“, kuri iki šiol buvo sutelkta Javoje.
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Vieta | Rytų Kalimantanas, Borneo sala |
| Atstumas nuo Džakartos | Apie 1 300 km į šiaurės rytus |
| Numatomas plotas | 256 000 hektarų (apie 4 kartus didesnis nei Džakarta) |
| Gyventojų skaičius (prognozė) | 1,5–2 mln. iki 2045 m. |
| Ekologinis tikslas | 75 % žalios teritorijos, CO₂ neutralus miestas iki 2060 m. |
Kai klausausi vietinių gidų kalbų apie šį projektą, jie neabejoja, kad Nusantara taps nacionaliniu pasididžiavimu. Tačiau kartu jaučiasi ir šiek tiek nerimo – ar naujasis miestas nepavirs „moderniu burbulu“, nutolusiu nuo realaus žmonių gyvenimo ritmo?
Kada prasidės ir kiek truks sostinės perkėlimas?
Sostinės perkėlimas – tai ne projektas metams ar dviem. Indonezija šį procesą vertina kaip istorinę transformaciją, kuri tęsis kelis dešimtmečius. Pirmieji darbai Nusantaroje pradėti 2022 m., o oficialus sostinės perkėlimo startas numatytas 2024–2025 m. laikotarpiu, kai planuojama, kad dalis valstybinių institucijų jau veiks naujojoje teritorijoje.
Pagal prezidento Joko Widodo planą, projektas bus vykdomas penkiais etapais. Pirmajame etape statomi pagrindiniai administraciniai pastatai, ministerijos ir prezidentūra. Antrajame etape bus vystoma infrastruktūra – keliai, oro uostas, vandens tiekimas ir komunikacijos. Trečiajame etape – gyvenamieji rajonai ir paslaugų sektorius, kad miestas galėtų realiai gyventi. Ketvirtasis ir penktasis etapai apims plėtrą iki 2045 metų, kai Nusantara turėtų tapti pilnai funkcionuojančiu, ekologišku ir savarankišku miestu.
„Mes neperkeliame tik pastatų – mes perkeliame viziją, kaip turi atrodyti šiuolaikinė valstybė“, – teigė Indonezijos viešųjų darbų ministras Basuki Hadimuljono.
Kol kas sostinės perkėlimas vyksta sparčiau nei daugelis tikėjosi. Dalis keliautojų, lankančių Borneo salą, jau mato didžiulius kelius ir statybų kranus. Vietiniai gidai pasakoja, kad aplink būsimos sostinės teritoriją statomi laikini miesteliai darbininkams, o keli viešbučiai jau priima turistus, kurie atvyksta „pažiūrėti, kaip gimsta sostinė“.
| Etapas | Laikotarpis | Pagrindiniai darbai |
|---|---|---|
| 1 etapas | 2022–2024 m. | Prezidentūra, ministerijos, pagrindinės administracijos pastatai |
| 2 etapas | 2024–2029 m. | Transporto infrastruktūra, oro uostas, ryšių tinklai |
| 3 etapas | 2030–2035 m. | Gyvenamieji rajonai, paslaugos, mokyklos, ligoninės |
| 4–5 etapai | 2036–2045 m. | Plėtra, žalieji kvartalai, technologinės inovacijos |
Ką reiškia šis projektas keliautojams ir vietiniams?
Nusantara – tai ne tik administracinis sprendimas, bet ir naujas kelionių bei gyvenimo būdo etapas Indonezijai. Keliautojams ši sostinės perkėlimo idėja atveria galimybę aplankyti miestą, kuris dar tik gimsta. Retai pasitaiko proga stebėti, kaip šalis nuo nulio kuria tvarų, pažangų miestą džiunglių apsuptyje – tai lyg būti istorijos liudininku.
Vietiniams gyventojams projektas turi dvejopą reikšmę. Iš vienos pusės, jis žada naujas darbo vietas, geresnę infrastruktūrą ir ekonominį atgimimą regione, kuris anksčiau buvo periferinis. Iš kitos – kyla ir nerimo dėl miškų kirtimo, gyvūnijos nykimo bei kultūrinės pusiausvyros. Dalis vietos bendruomenių baiminasi, kad plėtra gali išstumti tradicinius gyvenimo būdus, tačiau valdžia tikina, jog įgyvendinamas „žalios plėtros“ principas – miestas statomas taip, kad gamta liktų jo dalimi.
„Norime parodyti, kad ekonominė pažanga gali eiti kartu su gamtos apsauga“, – sako projektą prižiūrintis ministras Bambang Brodjonegoro.
Keliautojui Nusantara – tai naujos krypties pažadas. Kai projektas bus pažengęs, čia bus galima ne tik lankytis, bet ir patirti modernų ekoturizmą – nuo miško takų, jungiančių gyvenamuosius rajonus, iki muziejų po atviru dangumi, pasakojančių Borneo istoriją. Planuojama, kad aplinkiniai regionai taps turizmo centrais su naujais viešbučiais, nacionaliniais parkais ir edukacinėmis programomis apie tvarią architektūrą.
Įdomu tai, kad jau dabar kai kurie smalsūs keliautojai renkasi maršrutus per Borneo, norėdami „pamatyti miestą, kuris dar neegzistuoja“. Kaip sako Tomas, 37 m., iš Lenkijos:
„Atvykau į Kalimantaną pamatyti ne dangoraižių, o pradžios. Nusantara dar tik statoma, bet jau dabar ji skleidžia viltingą energiją – tarsi naują Indonezijos pasakojimą.“
Nusantara šiandien: ar jau galima apsilankyti?
Nors Nusantara dar tik formuojasi, keliautojams, trokštantiems pamatyti istoriją gimstant, durys jau pamažu atsiveria. Pirmieji keliai į pagrindinę teritoriją nutiesti, o netoliese veikia laikini viešbučiai, kuriuose apsistoja tiek statytojai, tiek smalsūs turistai. Vyriausybė skatina pažintinį turizmą, tačiau kol kas patekti į branduolinę statybų zoną galima tik su leidimu arba per oficialias ekskursijas.
Daugelis keliautojų, lankęsi regione, pasakoja, kad tai ypatingas jausmas – vaikščioti po vietą, kuri po kelių dešimtmečių taps milijoninio miesto centru. Kaimai aplink būsimos sostinės teritoriją jau prisitaiko prie naujos realybės: atsidaro nedidelės kavinės, hostelių tinklai, suvenyrų krautuvėlės, o gidai siūlo turus, kuriuose galima pamatyti tiek statybų eigą, tiek nepaprastą Borneo gamtą.
„Kol aplink dar stovi medžiai ir žaliuoja kalvos, šis kraštas atrodo kaip pasaka. Gal po kelių metų čia bus miesto šurmulys, bet dabar – tai tarsi pažadas“, – pasakojo Milda, 32 m., keliautoja iš Lietuvos.
Be to, Indonezijos valdžia planuoja įkurti „Nusantara Visitors Center“, kuris taps lankytojų centru – čia bus galima susipažinti su miesto planais, maketais, interaktyviais žemėlapiais ir net virtualiai „pasivaikščioti“ po būsimus rajonus. Šis centras turėtų atsidaryti jau artimiausiais metais, todėl keliautojai galės pamatyti, kaip vystosi viena didžiausių urbanistinių idėjų Azijoje.
Kol kas keliauti į Nusantarą verta ne tiek dėl miestinių pramogų, kiek dėl aplinkinės gamtos. Rytų Kalimantanas garsėja orangutanų rezervatais, Mahakam upės kruizais ir autentiškais kaimeliais, kuriuose galima pajusti Borneo dvasą. Nusantara taps dar viena priežastimi atrasti šį mažai pažintą, bet nepaprastai įdomų regioną.
Ką apie tai sako vietiniai gyventojai ir keliautojai
Nusantara šiandien yra tarsi gyvas eksperimentas – ne tik architektų ar politikų, bet ir paprastų žmonių. Vietiniai gyventojai dažnai kalba su viltingu atsargumu. Daug kas tiki, kad naujoji sostinė atneš geresnį gyvenimą, tačiau kartu bijo prarasti dalį senosios tapatybės.
Rytų Kalimantano gyventojas Agus, 54 m., pasakoja:
„Mano kaimas yra už keliolikos kilometrų nuo būsimos sostinės ribos. Dabar čia pilna darbininkų ir mašinų, bet tikiu, kad mūsų vaikai gaus naujų galimybių. Gal atsiras mokyklų, kelių, gal net ligoninė.“
Tuo tarpu kai kurie keliautojai mato šią situaciją visai kitaip – jiems tai šansas prisiliesti prie istorijos. Japonė keliautoja Aiko, kuri aplankė Kalimantaną 2024 m. pradžioje, dalijosi įspūdžiais:
„Kai žiūrėjau į džiunglių horizontą, žinojau, kad po keliolikos metų čia stovės dangoraižiai. Tai keistas jausmas – grožėtis vieta, kuri netrukus pasikeis visiems laikams.“
Indonezijos sostinės perkėlimas jau dabar tampa turizmo traukos reiškiniu. Vietos gidai rengia ekskursijas po būsimos sostinės apylinkes, o socialiniuose tinkluose vis daugėja turinio su žymomis #VisitNusantara ir #FutureCapital. Tai nauja patirtis – keliauti ne po miestą, kuris jau gyvuoja šimtmečius, o po tokį, kuris tik gimsta.
Nepaisant iššūkių, Nusantara žadina optimizmą. Net ir skeptikai pripažįsta, kad ši iniciatyva gali tapti Indonezijos vienybės simboliu – miestu, kuris priklauso visiems, ne tik sostinės gyventojams.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar Nusantara jau galima aplankyti turistams?
Taip, tačiau kol kas tik ribotai. Pagrindinė statybų zona uždara, tačiau galima aplankyti aplinkinius kaimus, apžvalgos vietas ir statybų perimetrą. Netrukus bus įrengtas lankytojų centras, kuriame bus pristatomas projekto maketas ir vizualizacijos.
Ar Nusantara taps tikra sostine jau 2025 metais?
Oficialiai taip – pirmieji vyriausybės pastatai turėtų pradėti veikti 2025 m., tačiau visiškas sostinės perkėlimas truks iki 2045 m. Tuo metu planuojama, kad Nusantara bus visiškai savarankiškas, žalias ir modernus miestas.
Kur tiksliai įsikūrusi Nusantara?
Nusantara yra Rytų Kalimantane, Borneo saloje – apie 1 300 kilometrų į šiaurės rytus nuo Džakartos. Miestas strategiškai įkurtas šalies viduryje, kad būtų pasiekiamas iš visų regionų.
Kaip keliautojai gali pasiekti būsimos sostinės teritoriją?
Artimiausias didelis miestas – Balikpapano. Iš jo galima pasiekti Nusantaros apylinkes automobiliu arba vietiniais skrydžiais. Kelių infrastruktūra sparčiai gerinama, o iki 2026 m. planuojama atidaryti naują oro uostą.
Ar Nusantara taps ekologiškiausiu miestu pasaulyje?
Toks tikslas yra vienas iš pagrindinių projekto siekių. Nusantara bus statoma pagal tvarumo principus – 75 % teritorijos liks žalia, energija bus gaunama iš atsinaujinančių šaltinių, o transportas – elektrinis.
