Didžiausios Indonezijos salos: Javos, Sumatros ir Borneo paslaptys

Indonezija – tai šalis, kurioje saulė kas rytą pateka virš tūkstančių salų, o jūra tarp jų atrodo tarsi atverta keliautojo svajonė. Daugiau nei 17 000 salų, išsibarsčiusių kaip smaragdai ant tropinės jūros, slepia nesuskaičiuojamą daugybę paslapčių. Tačiau yra trys salos, kurios sukuria ypatingą Indonezijos pulsą – Java, Sumatra ir Borneo.

Kiekviena jų turi savitą kvapą, garsą ir energiją:

• Java – civilizacijos lopšys, šventyklų ir ugnikalnių žemė, kur rytai kvepia kava ir žiedais.
• Sumatra – laukinė, žaluma alsuojanti sala, kur lietus groja ant lapų, o migla slepia senovinius ežerus.
• Borneo – milžiniškas džiunglių pasaulis, kur žmogus jaučiasi mažas prieš šimtamečius medžius.

Šios trys salos – tarsi trys pasakojimai apie Indonezijos sielą. Ir kiekviena jų verta atradimo.

Javos sala – gyvybės pulsas ir kultūros širdis

Vos atvykus į Javą, pajunti, kad esi Indonezijos širdyje. Čia gyvena daugiau nei pusė šalies gyventojų, čia veikia sostinė Džakarta, o pietuose – dvasinis centras Jogjakarta, kur praeitis ir dabartis dera harmoningai, lyg šokis po tropine liūtimi.

Kultūros ir istorijos turtai

Java kviečia atrasti Borobuduro ir Prambanano šventyklas – du pasaulio stebuklus, pastatytus dar VIII–IX amžiuje.
Saulėtekis virš Borobuduro – tai scena, kurią prisimena kiekvienas keliautojas: rūkas lėtai kyla virš akmeninių Budų, o pirmieji spinduliai nuspalvina viską auksu.

„Kai saulė patekėjo virš Borobuduro, atrodo, kad laikas sustojo. Tą tylą ir ramybę prisimenu iki šiol,“ – Milda, 32 m.

Tuo tarpu Prambananas – hinduistinis architektūros šedevras, kurį vakare apšviečia švelni šviesa ir aidintys tradiciniai gamelan instrumentai.

Gamta ir pojūčiai

Sala garsėja ir savo ugnikalniais – jų čia net 45! Populiariausias – Bromo kalnas, kurio kraterį dažnai gaubia dūmai, o kraštovaizdis primena kitą planetą.

Ryte, dar prieš aušrą, vietiniai siūlo kavą iš termoso, o keliautojai, apsigaubę skaromis, laukia akimirkos, kai dangaus krašte nušvis oranžinė juosta.

„Stovėjau ant ugnikalnio krašto ir girdėjau, kaip žemė kvėpuoja. Tai – pati galingiausia tyla, kokią esu patyręs,“ – Jonas, 41 m.

Kasdienybė ir žmonės

Javoje gyvenimas verda visur: nuo Džakartos dangoraižių iki Jogjakartos gatvių turgų, kur vietinės moterys siūlo batik audinius, o vyrai kepa nasi goreng – kvapnius ryžius su kiaušiniu ir daržovėmis.

Keliautojui Java – tai kontrastų pasaulis: šurmulys ir tyla, modernumas ir tradicija, triukšmas ir dvasinė ramybė – viskas susilieja į vieną gyvą, kvėpuojančią patirtį.

Sumatros sala – laukinės gamtos prieglobstis

Jei Java – tai Indonezijos širdis, tai Sumatra – jos laukinė dvasia. Tai sala, kur gamta vis dar diktuoja ritmą, o keliautojas tampa tik kukliu svečiu šioje žalioje karalystėje. Iš dangaus ji atrodo kaip tamsiai žalia banga, o priartėjus pasigirsta cikadų muzika, lietaus šnabždesys ir upių alsavimas.

Džiunglių pasaulis ir oranžiniai miško gyventojai

Sumatroje glūdi vieni seniausių atogrąžų miškų pasaulyje. Čia – Gunung Leuser nacionalinis parkas, garsėjantis laukiniais orangutanais.
Jie čia nėra zoologijos sodo eksponatai – jie stebi tave, o ne atvirkščiai.

„Kai oranžinis orangutanas lėtai perėjo virš manęs ant šakos, širdis tiesiog sustojo. Tai buvo akimirka, kai supratau, kad čia – jų pasaulis,“ – Milda, 32 m.

Be orangutanų, miškuose dar galima sutikti Sumatros tigrą, dramblius ir net rhinoceros – nors šie pasirodo tik labai retai. Tai vieta, kur žmogaus pėdsakas dar nesunaikino gamtos didybės.

Toba ežeras – miegančio ugnikalnio dovana

Sumatroje driekiasi Toba ežeras – didžiausias vulkaninės kilmės ežeras pasaulyje, atsiradęs po milžiniško sprogimo prieš 75 tūkst. metų. Jo viduryje – Samosir sala, kur gyvena Batakų gentis, garsėjanti svetingumu, muzika ir ryškiu temperamentu.

Ryte, kai rūkas dar slepia kalnus, vietiniai siūlo šviežią kavą ir šypsosi:

„Čia niekas neskuba. Ežeras turi savo laiką, ir mes gyvename pagal jį,“ – Rudi, 54 m., vietinis gidas.

Kelionės patarimai po Sumatros salą

Norintiems aplankyti šią laukinę salą, verta žinoti kelis praktinius dalykus:

Tema	Informacija
Geriausias laikas kelionei	Birželis – rugsėjis. Mažiau lietaus, keliai geresni, daugiau galimybių pasiekti kalnus ir ežerus.
Kaip nuvykti	Tiesioginiai skrydžiai į Medaną iš Džakartos arba Singapūro. Iš ten – autobusais ar vairuotojo paslaugomis į Toba ežerą ar Bukit Lawang.
Apgyvendinimas	Ežero pakrantėse gausu svečių namų už 15–30 € naktį. Džiunglėse – ekolodžai, įrengti iš bambuko ir medžio.
Ką paragauti	„Nasi Padang“ – tradiciniai ryžiai su daugybe priedų, šviežia Sumatrinė kava, ir aštrūs vietiniai troškiniai „rendang“.

Kodėl verta rinktis Sumatrą

Sumatra nėra ta sala, kur viskas patogu ir suplanuota. Čia kelionė tampa nuotykiu: keliai vingiuoti, oras permainingas, o kiekvienas posūkis – tarsi naujas pasaulis. Bet būtent todėl ji ir žavi.

Keliautojai, išdrįsę išmainyti komfortą į autentiškumą, atranda tikrąją Indonezijos sielą.

Borneo (Kalimantano) sala – gilaus miško širdyje

Jei Sumatra – laukinė, bet pasiekiama, tai Borneo – dar gilesnė, tarsi kitas pasaulis. Tai trečia pagal dydį sala pasaulyje, padalinta tarp trijų valstybių: Indonezijos (Kalimantanas), Malaizijos (Sabahas ir Saravakas) ir Brunėjaus.
Tačiau didžiausia jos dalis priklauso būtent Indonezijai – Kalimantanui, kur džiunglės driekiasi tūkstančius kilometrų ir slepia vieną seniausių miškų žemėje.

Upių keliai ir džiunglių garsai

Pamiršk kelius – Borneo širdyje keliaujama upėmis. Mažais motoriniais laiveliais, vadinamais klotok, turistai plaukia gilyn į mišką. Pakelėje – beždžionės, rykliai tylintys vandenyje, varlių choras naktimis.
Šviesa pro medžių viršūnes krenta lyg per šydą, o oras kvepia drėgme, mediena ir laukine gyvybe.

„Kiekviena upės valanda atrodė kaip meditacija. Jauti, kad čia esi tik svečias, o tikrieji šeimininkai – paukščiai, beždžionės ir vėjas,“ – Rūta, 37 m.

Naktimis upės pakrantėse žybsi ugniukai, o gidai tyliai rodo į džiungles: „Čia miega orangutanų šeima.“

Orangutanų ir dajako žemė

Tanjung Puting nacionalinis parkas – viena svarbiausių vietų pasaulyje, kur galima pamatyti laukinėje gamtoje gyvenančius orangutanus.
Šie švelnūs, protingi gyvūnai dažnai sėdi medžiuose ir stebi žmones smalsiomis akimis.

„Kai orangutanas išėjo ant tako ir pažvelgė man į akis – tai buvo akimirka, kurios nepamiršiu visą gyvenimą. Jis atrodė toks ramus, tarsi mokytojas iš senų laikų,“ – Paulius, 45 m.

Be orangutanų, Borneo saugo ir dajakų gentis – senąsias miškų tautas, kurios gyvena harmonijoje su gamta. Jų mediniai namai ant polių, tradiciniai raštai ir ritualai liudija gilų ryšį su džiunglėmis.

Ekoturizmas ir išlikimas

Borneo – vienas iš paskutiniųjų pasaulio kampelių, kur gamta vis dar stipresnė už žmogų. Tačiau medienos gavyba ir plantacijos pamažu keičia kraštovaizdį.
Todėl ekoturizmas čia tampa ne tik pramoga, bet ir būdu išsaugoti šį pasaulį. Keliautojai, apsistojantys ekolodžiuose ar dalyvaujantys savanorių programose, tiesiogiai prisideda prie gamtos išsaugojimo.

Patarimai keliautojui į Borneo

Tema	Informacija
Kaip pasiekti	Skrydis iš Džakartos ar Balio į Pangkalan Bun miestą. Iš čia – laivu į Tanjung Puting parką.
Geriausias laikas kelionei	Birželis–rugsėjis. Sausesnis sezonas, daugiau galimybių keliauti upėmis ir pamatyti gyvūnus.
Apgyvendinimas	Ekolodžai ant upės kranto, kainos nuo 30 iki 80 € už naktį su maitinimu. Kai kurie turi saulės baterijas.
Ką pasiimti	Lengvus drabužius, apsaugą nuo uodų, lietpaltį, galvos žibintą ir uždarus batus kelionei po džiungles.

Borneo – vieta, kur laikas sustoja

Borneo nėra skirta skubantiems. Čia diena matuojama saulės spinduliais, o ne valandomis.
Kelionė į šią salą – tai ne tik geografinis nuotykis, bet ir dvasinė kelionė į gamtos esmę.
Kai galiausiai išeini iš džiunglių, ilgai jauti, kaip miško kvapas lieka ant drabužių – primindamas, kad kažkur pasaulyje vis dar egzistuoja vietos, kur gamta valdo žmogų, o ne atvirkščiai.

Kaip pasirinkti, kuri sala tau tinkamiausia?

Indonezija tokia plati ir įvairi, kad išsirinkti vieną salą gali būti nelengva. Kiekviena jų turi savą charakterį – Java traukia kultūra, Sumatra žavi laukine gamta, o Borneo – ramybe ir mistika.
Toliau pateikta lentelė padės palyginti šias tris salas ir suprasti, kur kelionė atneš tau daugiausia įspūdžių.

Praktiniai patarimai keliautojams į Indonezijos salas

Kelionė į Indoneziją – tai ne tik atostogos, bet ir nuotykis, kuris reikalauja šiek tiek pasiruošimo. Kad patirtis būtų sklandi, verta žinoti keletą esminių dalykų.

Kada keliauti

Geriausias metas – nuo gegužės iki rugsėjo, kai vyrauja sausasis sezonas. Oro temperatūra svyruoja apie 28–32 °C, jūra rami, o lietus – retas svečias.

Kaip planuoti keliones tarp salų

Indonezijoje patogiausia keliauti vidiniais skrydžiais – tarp Javos, Sumatros ir Borneo skraido „Lion Air“, „Garuda Indonesia“ ir „Batik Air“.
Alternatyva – keltai, tačiau kelionė gali trukti iki kelių valandų ar net dienų.

Sveikata ir saugumas

• Turėk kelionės draudimą, apimantį medicininę pagalbą.
• Pasiskiepyk nuo hepatito A ir B, vidurių šiltinės, pasiutligės (jei keliausi į džiungles).
• Geriausia gerti buteliuose parduodamą vandenį.

Ką pasiimti į kelionę

• Lengvus, kvėpuojančius drabužius (geriausia iš lino ar medvilnės).
• Kepurę ir kremą nuo saulės.
• Lietpaltį ar neperšlampamą kuprinę (ypač Sumatroje ir Borneo).
• Adapterį (Indonezijoje naudojami C ir F tipo lizdai).
• Atvirą širdį – ji čia pravers labiau nei bet kas kitas.

Kelionės įspūdžiai iš pirmų lūpų

Kartais apie kelionę geriausiai papasakoja tie, kurie ją jau patyrė. Štai keli balsai, atkeliavę iš Javos, Sumatros ir Borneo salų.

„Jogjakartoje praleidau tik tris dienas, bet atrodo – tris gyvenimus. Kvapas, garsai, žmonių šypsenos – viskas tokia tikra.“
– Lina, 27 m.

„Sumatroje pabudau prie Toba ežero, o rūkas dar dengė kalnus. Išgėriau kavos ir pajutau, kaip pasaulis gali būti tylus, kai neskubi.“
– Milda, 32 m.

„Borneo džiunglėse laivas plaukė taip tyliai, kad girdėjau beždžionės kvėpavimą. Tą naktį miegojau po tūkstančiu žvaigždžių.“
– Jonas, 41 m.

„Neplanavau įsimylėti Indonezijos, bet kai pamačiau saulėlydį virš Bromo kalno – supratau, kad grįšiu.“
– Rūta, 37 m.